Teismai

Ar iš tiesų tarėjai išgelbėtų teismų sistemos prestižą?

Komentarų: 9 / Autorius /

respublika.lt

Lietuva save įvardina kaip demokratinę ir teisinę valstybę. Tačiau beveik visos visuomenės apklausos rodo: pasitikėjimas mūsų šalies teismais, o ir visa teisine sistema menkas. Siekiant teismų sprendimus padaryti skaidresnius, vis grįžtama prie idėjos atgaivinti šiose įstaigose tarėjų instituciją. Tačiau tarėjų institutas vis dar lieka politikų planuose. Ar ką nors iš esmės keistų jų atsiradimas? O gal teismų sistemą reiktų „gydyti“ kitaip?

Ar iš tiesų tarėjai išgelbėtų teismų sistemos prestižą?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Mykolo Romerio universiteto profesorius, teisininkas Alfonsas VAIŠVILA, Žmogaus teisių asociacijos vadovas Vytautas BUDNIKAS, teisininkas, profesorius Saulius ARLAUSKAS ir profesorius Vytautas DAUJOTIS. Pokalbį vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Lietuva dėl mažo gimstamumo ir ypač dėl emigracijos darosi demografiškai problematiška valstybe. Etninių gyventojų skaičiaus mažėjimas mūsų šalyje privedė prie to, kad esame po puertorikiečių ir latvių labiausiai nykstanti tauta pasaulyje. Emigracijos priežastimi laikomos ne tik ekonominės priežastys, bet ir teisingumo trūkumas mūsų šalyje. Kas, jūsų nuomone, sąlygoja žmonių nepasitikėjimą Lietuvos teisine sistema?

Nacionalinis susivienijimas ragina imtis būtinų priemonių teismų reputacijai atkurti

Komentarų: 14 / Autorius /

Vilniaus apygardos teismas išteisino visus kaltinamuosius vadinamoje MG Baltic byloje, neva dėl to, kad byloje nepakako surinktų įrodymų. Paskelbus teismo nuosprendį teisiamos politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis vadovė ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen paskubėjo viešai pareikšti, jog tokio teismo sprendimo ji laukė ir tikėjosi, anot jos, minėta byla padarė reputacinę žalą jos vadovaujamai partijai. Tokiu būdu Seimo pirmininkė viešai deklaravo asmeninį suinteresuotumą minėtos bylos baigtimi jos vadovaujamos politinės partijos naudai.

Gegužės 2 dieną Nacionalinis susivienijimas išplatino pareiškimą, kuriame pasmerkė Seimo pirmininkės viešą šantažą teismui ir teisėtvarkos institucijoms, reikalaudamas Generalinę prokuratūrą apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį aukštesnei teismo instancijai, o esant reikalui ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiajam Teismui.

Dominykas Vanhara. Kodėl nesėdo Masiulis?

Komentarų: 23 / Autorius /

Šešerius metus Lietuvą drebinusi MG Baltic ir buvusio liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio korupcijos byla sulaukė išteisinančio nuosprendžio Vilniaus apygardos teisme.

Kaltinamieji teigia, kad tokį sprendimą lėmė prastas prokurorų darbas, teisėja sako, jog pagal pateiktus kaltinimus kitokio sprendimo priimti negalėjo. Lietuvos teismų asociacija palaiko teisėjos sprendimą ir vertina tai kaip teismų brandą bei atsparumą politiniam spaudimui.

Kas lėmė tokį teismo sprendimą? Prokurorų klaidos, kaltinamųjų gynyba, o gal spragos įstatymų srityje? Kokios bylos atomazgos galime tikėtis aukštesnės instancijos teisme, kaip ši byla keičia Lietuvos įstatymus ir kokių pokyčių, susijusių su šia byla dar galime tikėtis ateityje? Apie visą tai kalbamės su advokatu Dominyku Vanhara.

Pokalbio temos:

Europos teisės ir teisingumo centras. Sorošo įtaka Europos Žmogaus Teisių Teisme

Parašykite komentarą / Autorius /

propatria.lt

2020 m. vasario mėn. ETTC (Europos Teisės ir Teisingumo Centras) paskelbė labai plačiai paplitusią ataskaitą apie NVO ir EŽTT (Europos Žmogaus Teisių Teismo) teisėjus, kuri atskleidė, kad mažiausiai 22 iš šimto pastarųjų EŽTT teisėjų yra dirbę septyniuose fonduose ir NVO ir darė sprendimus daugelyje bylų, gindami jų pačių organizacijas, tokiu būdu atsidurdami akivaizdaus interesų konflikto situacijoje.

Tarp šių privačių organizacijų George`o Soroso Atviros Visuomenės fondas išsiskiria tuo, kad dvylika jo darbuotojų tapo teisėjais Strasbūre, jis taip pat finansuoja kitas šešias paminėtas NVO ir kartais labai gausiai. Skaitlingas to paties tinklo teisėjų dalyvavimas liudija apie didelių fondų ir privačių NVO kišimąsi į Europos žmogaus teisių apsaugos sistemą ir verčia suabejoti jos nešališkumu. Pranešime iškelta nemažai klausimų apie teismo procedūrą ir etiką, į kuriuos atkreipiamas Europos Tarybos organų dėmesys.

EŽTT, nors ir „pyksta“ (anot Le Monde), nusprendė viešai nereaguoti, priešingai daugeliui politikų ir keliems ministrams, – ypač Bulgarijos – viešai išreiškusiems susirūpinimą dėl susidariusios padėties. Netgi Ministrų Taryba, aukščiausias 47 ambasadorių Europos Tarybos organas, nuo kurio priklauso Europos Teismas, buvo priversta viešai pripažinti, kad ataskaita buvo teisinga ir pažadėjo, kad naujai įvertins „iki 2024 m. pabaigos, atsižvelgdama į tolimesnę patirtį, esamos Teismo teisėjų atrankos ir jų rinkimų sistemos veiksmingumą“ (2021 m. balandžio 8 d.). Netrukus po to, 2021 m. balandžio 20 d., Atviros Visuomenės fondui pirmą kartą nepavyko pasiekti, kad vėl vienas jo darbuotojas būtų išrinktas teisėju Strasbūre. ETTC ataskaitos pastatyta užtvara pasirodė pakankamai stipri.

Arūnas Marcinkevičius. Baudžiamosios justicijos kryžkelė

Komentarų: 1 / Autorius /

propatria.lt

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nustato pernelyg abstrakčius įrodymais laikytinų duomenų suradimo, gavimo, fiksavimo, jų patikros būdų bei priemonių panaudojimo teisėtumo reikalavimus.
Šiuo metu galiojant LR BPK 20 str. 5 d. redakcija nustato, kad „teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu”. Tačiau tokio įstatymo, apibrėžiančio įrodymų arba, kitaip tariant, faktinę įrodomąją reikšmę turinčių duomenų ir jų šaltinių patikimumo vertinimo kriterijus, procedūras ir taisykles iki šiol nėra.

Aukščiau cituojamoji minėtos normos formuluotė nenustato įrodymais laikytinų duomenų ir jų šaltinių patikimumo, o tai reiškia nenustato duomenų pagrįstumo, atsakingo patikrinimo bei vertinimo bendrosios procesinės prievolės visiems kitiems baudžiamojo proceso subjektams: kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros institucijoms ir jų pareigūnams. O be to, kas ypač pabrėžtina, nepateikia ir nekelia pagrįstumo bei patikimumo vertinimui būtinų, privalomai tikslių loginio vertinimo kriterijų ir jų taikymo prievolės reikalavimų.

Dominykas Vanhara. Kaip jums visa tai?

Komentarų: 7 / Autorius /

Grįžkime vėl prie pagrindinės pastarojo meto bylos. Taigi, priėmus Liberalų sąjūdžiui išteisinamąjį nuosprendį, į viešumą šoka šios partijos vienas iš kūrėjų, galima sakyti – šios partijos krikštatėvis Eugenijus Gentvilas ir pareiškia: „Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius turėtų gelbėti savo reputacijos likučius ir neskųsti išteisinamojo nuosprendžio visa apimtimi“. Tai yra – neskųsti šio išteisinamojo nuosprendžio ta apimtimi, kuria buvo išteisintas Liberalų sąjūdis. Konkrečiai – kad išteisinamasis nuosprendis Liberalų sąjūdžiui įsiteisėtų čia ir dabar, jo neapskundus aukštesnės instancijos teismui.

O čia, ponai ir ponios, yra šakės. Konkrečiai. Atkreiptinas dėmesys, kad ponas Gentvilas yra ne tik įtakingas teisiamos partijos politikas. Jis yra ir įtakingas politikas. Nes teisiamas Liberalų sąjūdis šiuo metu yra Lietuvos valdančiosios koalicijos narys, o Liberalų sąjūdžio pirmininkė yra ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė.

Partijos Nacionalinis susivienijimas vicepirmininkas Vytautas Sinica yra atkreipęs dėmesį į tai, kaip po 2012 m. Seimo rinkimų konservatorių frakcija gulė kryžiumi prieš tuo metu teisiamos Darbo partijos atstovo Vydo Gedvilo išrinkimą Seimo pirmininku. Motyvas – kad teisiamos partijos atstovas negali būti Seimo pirmininku, net jei jis pats iš savęs gal ir neblogas žmogus. Nes teisiama partija negali įgyti tokios įtakos valstybėje, kaip turėti savo Seimo pirmininką.

Vytautas Sinica. Užvaldytoj valstybėj korupcijos būti negali

Komentarų: 14 / Autorius /

Autorius yra politologas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

Balandžio 19 dieną pagaliau paskelbtas ilgai atidėliotas nuosprendis Liberalų Sąjūdžio korupcijos byloje, kurios pagrindiniai veikėjai buvo tuometis Liberalų Sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, kaltintas paėmęs šimtatūkstantinį kyšį, ir „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis, kaltintas tą kyšį davęs. Būta ir daugiau veikėjų – liberalų ir darbiečių politikų bei pačios partijos. Visi kaltinamieji išteisinti, pripažinti nekaltais. Korupcijos nebuvo.

Vytautas Radžvilas. Šitaip gausinamos besiilginčių sovietmečio ir belaukiančių Putino gretos

Komentarų: 21 / Autorius /

Visi jau žino. Plačiau komentuoti beprasmiška. Tai atsakymas, kodėl tiek daug žmonių Lietuvoje neslepia, kad pasiilgsta sovietmečio. LSSR teismai KRIMINALINĖSE, ypač rezonansinėse, bylose tokio „teisingumo“ vis dėlto nebūtų išdrįsę parodyti. Toks „teisingumas“ yra nuožmiausias, koks tik gali būti, šių dienų Lietuvos valstybės pamatų griovimas, padaręs žalos nacionaliniam saugumui daugiau, negu visa proputiniška antivalstybinio gaivalo propaganda.

Kokie panašumai. Tada žmonės žinojo, kad Molotovo-Ribentropo paktas buvo. Okupantų valdžia tai neigė. Dabar žmonės žino šios bylos medžiagą. Teismas pasakė, kad jie nieko nežino ir nesuprato.

Šitaip pagausino besiilginčių sovietmečio ir belaukiančių Putino gretas. Pačiu „tinkamiausiu“ – karo Ukrainoje ir didžiausių geopolitinių ir saugumo grėsmių – laiku.

Edvardas Čiuldė. Korupcijos byloje galimi tik du variantai…

Komentarų: 6 / Autorius /

Yra tik du variantai

Arba įtariamieji politinės korupcijos byloje buvo išteisinti teisėtai, nesant nusikaltimo sudėties, arba neteisėtai, teisėjams ignoruojant tarnybų sukauptus įkalčius.

Jeigu įtariamieji politinės korupcijos byloje buvo išteisinti teisėtai, tai viskas aišku, jeigu neteisėtai, tai yra du variantai: teisėjai buvo papirkti didele pinigų suma arba buvo papirkti prie papirkimo sumos dėl žaismingumo pridedant spiritinio skysčio butelį.

Jeigu jie buvo papirkti labai didele ar vidutiniško didumo pinigų suma, tai viskas aišku, jeigu prie pinigų dar buvo pridėtas spiritinio skysčio butelis, tai yra du variantai: skystis yra skirtas akims užpilti arba sąžinei paskandinti.

Jeigu spiritinis skysti yra skirtas tik akims užpilti, tai viskas aiškus, jeigu sąžinei nuskandinti, tai yra du variantai: ji kada nors išplauks į krantą kraujo puta arba pasiliks tarnauti už padugnę dugne įstrigusiame skenduolių laive (apie šūdo nepaskandinamą esmę šįkart diplomatiškai nutylėsime).

Vytautas Sinica. Užuojauta Lietuvai, nors ji ir pripratusi

Komentarų: 19 / Autorius /

Velykos tikrai prisikėlimo metas – daug įvairesnėm prasmėm nei galėjot pagalvoti. Liberalų sąjūdis, Eligijus Masiulis, Kurlianskis, visi įtariamieji išteisinti dėl kaltinimų korupcija, Masiuliui net grąžinti pinigai, kartais viršiję jo deklaruotą turtą.

Absoliučiai daugumai žmonių tai pagrįstai bus galutinis patvirtinimas, jog Lietuvoje neegzistuoja teisingumas ir lygybė prieš įstatymą, kur tavo laisvė nusikalsti priklauso nuo to, kokiai stovyklai/grupei/klanui priklausai.

Paradoksaliai tai bus didžiulė pergalė ir reabilitacija visoms korumpuotoms ir tokiomis pripažintoms jėgoms – jos galės kartoti, kartos ir sulauks daugumos žmonių pritarimo ar bent abejonės, kai sakys, kad buvo politinio susidorojimo aukos, o ne nubaustos visiems vienodo teisingumo.

Scroll to Top