Istorija

In memoriam: Elena Kentraitė-Snaigė

Loreta Kalnikaitė | Pro Patria

2015 metų rugpjūčio 19 dieną mirė Lietuvos partizanė, karė savanorė Elena Kentraitė-Snaigė. Rugpjūčio 21 d. velionė palaidota Šilalės miesto kapinėse.

Elena Kentraitė gimė 1931 m. gruodžio 20 d. Gūbrių kaime, Šilalės valsčiuje, ūkininkų Onos ir Juozapo Kentrų šeimoje, kurioje augo šeši vaikai: Jonas, Juozas, Leonas, Ona, Albinas, Elena.

Norint geriau suprasti Elenos Kentraitės-Snaigės nueitą gyvenimo kelią ir jos auką Tėvynei, būtina pažvelgti, kokioje aplinkoje augant susiformavo jos asmenybė. Todėl svarbu prisiminti garbingą Kentrų šeimos istoriją.

Lietuva mini Laisvės dieną

Lygiai prieš 22 metus, 1993-iųjų rugpjūčio 31-ąją, 23 val. 47 min., pro Kenos geležinkelio stotį pravažiavo paskutinis ešelonas su okupacinės Rusijos kariuomenės kareiviais ir karine technika. Baigėsi 53 metus trukusi Lietuvos okupacija – Lietuva ir vėl tapo visateise savo valstybės teritorijos šeimininke su sostine Vilniumi bei Klaipėdos uostu.

Algimantas Zolubas. Mindaugo Tomonio mirtį tebedengia paslapties šydas

„Varpas“ | 2015 (8)

Tragiško likimo poetui ir filosofui Mindaugui Tomoniui (slp. Tomas Kuršys) rugpjūčio 28 d. būtų sukakę 75 metai. M. Tomonis buvo ne vien mokslininkas, inžinierius, bet taip pat gilus mąstytojas, tiesos ieškotojas, labai kūrybingas, plačių užmojų poetas. Jo kūnas rastas 1975 m. lapkričio 5 d. ant geležinkelio bėgių ties Rasų kapinėmis Vilniuje, jam anuomet tebuvo 35 metai…

Liudviko Simučio viešas laiškas jauniesiems Lietuvos kunigams ir klierikams: „Bijoti reikia baisiausio – nužmogėjimo, daug baisesnio už mirtį“

Rugpjūčio 27 dieną Kovo 11-osios Akto signatarui, aktyviam antisovietinio pogrindžio dalyviui, politiniam kaliniui, buvusiam Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkui Liudvikui Simučiui būtų sukakę 80 metų. Ta proga kviečiame prisiminti jo viešą laišką, skirtą jauniesiems Lietuvos kunigams ir klierikams.

Kun. M. Deselaers: kurgi buvo Dievas Aušvice?

Donatas Puslys, Marko Jerina | Bernardinai.lt

Katalikų kunigas iš Vokietijos Manfredas Deselaersas jau ketvirtį amžiaus darbuojasi Osvencime – Lenkijos miestelyje, kurį visas pasaulis žino dėl nacistinės Vokietijos okupantų ten įkurdintos mirties stovyklos. Kunigas teigia, kad jo misija yra susitikinimo darbas, noras pasiekti, kad praeitis niekada nebepasikartotų, o padarytos žaizdos būtų gydomos. Kartu jis stengiasi ir suprasti blogio problemą, kuri kelia mums esminį klausimą, – kaipgi Europoje tapo įmanomas Holokaustas ir kaip tokie žmonės, kaip Aušvico komendantas Rudolfas Hössas, iš katalikų tapo masiniu žudiku. Apie Aušvico komendantą M. Desalaersas yra parašęs ir knygą pavadinimu „Ar niekada nejautėte sąžinės priekaištų? Aušvico komendanto Rudolfo Hösso gyvenimas ir klausimai apie jo atsakomybę prieš Dievą ir žmoniją“. Su kunigu kalbėjomės tiek apie šią knygą, tiek apie jo misiją Osvencime.

Robert Conquest. Ar holodomoras buvo holokaustas?

Bernardinai.lt

Šiemet rugpjūčio 3-iąją, sulaukęs beveik 100 metų, mirė žymus britų istorikas Robertas Conquestas, sovietinės istorijos tyrinėtojas bei garsių veikalų apie ją autorius, taip pat parašęs knygą „Sielvarto derlius“ (Harvest of Sorrow) apie 1932–1933 m. Ukrainoje Stalino dirbtinai sukeltą badą – holodomorą . Skaitytojams siūlome 2006-ųjų interviu su R. Conquestu Laisvosios Europos radijui. Jame istorikas svarsto, ar holodomorą galima tapatinti su holokaustu, taip pat kalba apie istorinės tiesos neigimą, išsklaido mitą, jog Leninas buvo visiškai kitoks nei Stalinas. R. Conquestas, kalbėdamas apie stalinizmo fenomeną, įspėja, jog jis egzistavo ne tik praeityje, buvusioje Sovietų Sąjungoje, bet kai kur yra gajus ir šiandien, ir netgi – Vakaruose.

Philipp Gut. Le Corbusier – didysis fašizmo architektas

Bernardinai.lt

Jo baldai yra tapę klasika, jo pastatai – modernybės ikonomis. Neseniai į dienos šviesą iškilo dokumentų, liudijančių, kad didysis šveicarų architektas ir dizaineris Le Corbusier buvo antisemitas ir Adolfo Hitlerio gerbėjas. Tai slepiama iki šių dienų. Antai šveicarų rašytojo Danielio de Rouleto 2005 metų esė, kurioje buvo prabilta apie Le Corbusier politinius ryšius, sulaukė daugiau nei nuosaikios ir keistos reakcijos. Diskusijos Prancūzijoje metu jis buvo apšauktas kaip neigėjas (pranc. négationniste), tai yra žodžiu, vartojamu įvardyti revizionistus, kurie ginčija holokausto realumą. Rimtų diskusijų šia tema nevyksta ir oficialiu lygiu. Štai Le Corbusier fondo Paryžiuje direktorius Michelis Richardas buvo „nustebintas“ paprašytas išsakyti savo poziciją ir atsisakė kaip nors komentuoti „šį klausimą“.

Scroll to Top