Sekmadienį Europa išvengė kulkos. Nepaisant daugybės priešingų prognozių, Graikijos piliečiai tvirtai parėmė savo valdžios priešinimąsi kreditorių reikalavimams. Net ir aršiausi Europos Sąjungos rėmėjai dėl to turėtų lengviau atsikvėpti.
Rytoj Europos Parlamentas balsuos dėl rezoliucijos dėl ES ir JAV prekybos susitarimo (angl. santr. TTIP). Siūlome pasiklausyti seminaro, vykusio birželio 25 d. Vilniuje „Ar transatlantinė sutartis išgelbės mus nuo Rusijos?“, pranešimų.
Siūlome dar du požiūrius į sekmadienį įvykusį graikų tautos sprendimą atmesti šalies kreditorių siūlytą finansinės pagalbos planą ir tokio sprendimo galimas pasekmes Europos Sąjungai ir eurozonai.
Kai Nobelio Ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas sveikina tokį Graikijos piliečių sprendimą ir vadina jį visos Europos laimėjimu, Lietuvos europarlamentaras Antanas Guoga piktinasi: „Kas sumokės už graikų skolas?“ ir moko Lietuvos valdžią „nors kartą „atstovėti“ šalies pensininkų, mokytojų, tarnautojų, visų mokesčių mokėtojų interesus, kurie negauna tryliktos pensijos ar trylikto metinio atlyginimo iš biudžeto“. Šias ir kitas A. Guogos mintis analizuoja Julius Naščenkovas – Politinės komunikacijos instituto vadovas.
15min.lt
[em]Graikija tarė „ne“ referendume ir nepritarė finansinės pagalbos planui iš Europos kreditorių. Ir „The New York Times“ apžvalgininkas, Nobelio Ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas, mano, kad toks gyventojų sprendimas – visos Europos laimėjimas, skelbia Businessinsider.com.[/em]
Siūlome Graikijos ministro pirmininko kalbą (vertimas į anglų ir rusų kalbas), pasakytą savo šalininkams, susirinkusiems į Atėnų Syntagmos aikštę liepos 3 dieną.
Pro Patria
Jau kurį laiką akivaizdu, jog euro sukūrimas buvo didelė klaida. Europoje niekada nebuvo pradinių sąlygų, būtinų sėkmingam vieningos valiutos funkcionavimui, visų pirma – reikiamo tipo fiskalinės ir bankų sąjungos. Egzistuodama Amerikoje tokia sąjunga, pavyzdžiui, užtikrina, jog sprogus nekilnojamojo turto burbului Floridoje centrinė valdžia automatiškai imsis priemonių, leidžiančių užtikrinti, jog nenukentės vyresniųjų piliečių sveikatos apsauga ar jų bankų indėliai.
Siūlome pasiklausyti Žinių radijo laidą „Aktualioji valanda“, kurioje yra pateikta ir Marijaus Gailiaus interviu (25:20) su Vokietijos nevyriausybines organizacijas jungiančio forumo direktoriumi Jurgenu Majeriu apie pagrindines grėsmes, kylančias iš kontroversiškai vertinamos Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutarties.
Laidos įrašo klausykite [url=http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2015/06/26/aktualioji-valanda/45705]ČIA[/url].
Edgaras Savickas | delfi.lt
Kontroversiškai vertinama Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartis sujungtų Šiaurės Amerikos ir Europos ekonomikas ir taip paskatintų jų augimą bei sukurtų naujų darbo vietų. Tačiau dėl išaugusios konkurencijos nemažai įmonių gali bankrutuoti, o jų darbuotojai – atsidurti Darbo biržoje.
Birželio 25 d., ketvirtadienį, 12 val. viešbutyje „Amberton“ (L.Stuokos-Gucevičiaus g. 1, Vilniuje) įvyks „Stop TTIP“ kampanijos organizuojamas seminaras apie ES ir JAV laisvosios prekybos sutartį ([em]angl. santr[/em]. TTIP).
Pasigirdus aiškinimų, kad Europos Sąjungai pasirašius laisvosios prekybos sutartį su JAV Lietuva užsitikrins Amerikos ir NATO apsaugą nuo Rusijos agresijos, „Stop TTIP“ nusprendė suorganizuoti seminarą, paneigiantį šį mitą.
„Žalioji Lietuva“
[em]Nepaisant naftininkų pažadų užtvindyti Europą pigiomis skalūnų dujomis ir taip užtikrinti energetinę nepriklausomybę, europiečiai šią naują iš JAV ateinančią skalūnų angliavandenilių išgavimo technologiją pasitinka skeptiškai. Be visuomenėje kylančių protestų ir nesutarimų priimant sprendimus ES šalyse narėse, karštos diskusijos vyksta ir Europos Sąjungos valdžios institucijose, koks skalūnų angliavandenilių žvalgybos ir gavybos reglamentavimas reikalingas ES lygiu. [/em]
[em]Birželio 4 dieną Europos Parlamente Briuselyje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Europe is not for shale!“ („Europa – ne skalūnams!“) įvairių šalių patirtys bylojo apie naftos korporacijų interesų pranašumą prieš kai kurių Europos valstybių piliečių interesus. Tačiau Europos Komisijos atstovai tvirtina: prieš imantis kokių nors teisinių visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos priemonių, reikia pilnai įvertinti esamų rekomendacinių dokumentų veiksmingumą.[/em]
