Pasaulis

Vengrijos piliečiai referendume pasisakys, ar pritaria ES sprendimui įvesti privalomas pabėgėlių kvotas

Parašykite komentarą / Autorius /

Spalio 2 dieną Vengrijoje vyks referendumas, kuriame piliečiai galės pasisakyti, ar palaiko Europos Sąjungos sprendimą įvesti šalims-narėms privalomas pabėgėlių kvotas.

Vengrijos piliečiai referendume atsakys į klausimą „Ar norite, kad Europos Sąjunga nustatytų privalomą užsienio piliečių apgyvendinimą Vengrijoje be nacionalinio Parlamento pritarimo“, ketvirtadienį pranešė Vengrijos prezidentas Jánosas Áderis.

Tiesos.lt primena: praėjusių metų spalį didžioji dalis Europos Sąjungos šalių sutiko su privaloma 160 tūkst. pabėgėlių paskirstymo po visas valstybes-nares tvarka. Nors šis planas ir pradėtas jau įgyvendinti, pats pabėgėlių perkėlimo iš Italijos ir Graikijos į kitas šalis procesas vyksta lėtai, rašoma Le Figaro.

Vengrijos vyriausybė, vadovaujama Viktoro Orbano, nuo pat pradžių pasisako prieš šiuos Europos Sąjunga planus. Tikėdamasi būti atleista nuo šios prievolės, kuri, jos teigimu, pažeidžia šalies suverenumą, Vengrija praėjusių metų gruodį pateikė skundą Europos Teisingumo Teismui.

Algimantas Rusteika. Jie nedarys nieko

Komentarų: 6 / Autorius /

Tik spėjo baigtis Brexit balsų skaičiavimas – ir jau vokiečiai su prancūzais tariasi, ką daryti, kad nieko nereiktų daryti. Nes be britų tai jau jų vienų Europa. Variantas pirmas – prisukti varžtus iki galo, kad kiti negalėtų pabėgti. Variantas antras – truputėlį atleisti varžtus, kad kitiems sumažėtų noras bėgti.

Didieji sąjungininkai būtų už pirmąjį, mažiukai – už antrąjį. Nors abu variantai beviltiški, nes kalba tik apie pabėgimą. Kaip kokie lagerio prižiūrėtojai, po galais! Ir abu beprasmiški, juk dėl to konsensuso nebus niekada.

Samuelis Greggas: Kur link dreifuoja Europos projektas?

Komentarų: 8 / Autorius /

Bernardinai.lt

„Žemynas, kuris kadaise valdė pasaulį, dabar atrodo dreifuojantis, o jo siela yra pagraužta biurokratijos ir politinio korektiškumo“, – rašo Actono instituto tyrimų direktorius Samuelis Greggas.

Ne europiečiams sudėtinga suvokti dviejų XX amžiuje Europą ištikusių katastrofų mastą. Įkritusios bedugnėn 1914–1918 metais, Europos tautos ir vėl įpuolė ten pat po dviejų dešimtmečių. Nuo Normandijos Vakaruose iki Stalingrado Rytuose viešpatavo mirties apokalipsė. „Niekada daugiau!“ tapo pamatiniu daugelio Europos politikų, tarp kurių buvo tokie žymūs valstybininkai kaip Vakarų Vokietijos atstovas Konradas Adenaueris, italas Alcide’as de Gasperis, prancūzas Robertas Schumanas (dabar yra svarstoma dėl jo paskelbimo šventuoju), šūkiu. Šie politikai stovėjo krikščionių demokratų sudarytų vyriausybių priešakyje netrukus po karo.

Vytautas Sinica. Kokią Europą rinksimės? Britų referendumo pamokos

Komentarų: 16 / Autorius /

Pro Patria

Šiemet dar nebuvo svarbesnės žinios už britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Visoje ES ji sutikta su dideliu ir pagrįstu liūdesiu, nusivylimu ir pykčiu. Tačiau reaguoti reikėtų ne emocijomis, o išvadomis. Nemažai dalykų, kurie daug kam tapo akivaizdūs po britų pasitraukimo, būtų galėję padėti to išvengti, jei būtų suvokti ir įgyvendinti anksčiau.

Kaip britų toriai tapo priešiški ES?

Komentarų: 5 / Autorius /

Bernardinai.lt

Jungtinės Karalystės piliečiai istoriniame referendume balsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos po 43 metų bendros istorijos.

Pasitraukimo šalininkai surinko 52% prieš 48% balsų. Brexitą ypač palaikė Anglija ir Velsas, o Londonas, Škotija ir Šiaurės Airija pasisakė už pasilikimą ES. Jungtinės Karalystės nepriklausomybė partijos (UKIP) vadovas Nigelis Farage sveikino referendumą kaip JK „Nepriklausomybės dieną”, o Pasilikimo stovykla pavadino jį „katastrofa“.

Referendume dalyvavo 71,8% rinkėjų – daugiau nei 30 milijonų žmonių, Tai didžiausias aktyvumas JK rinkimuose nuo 1992 metų. Svaras nukrito iki žemiausio lygio JAV dolerio atžvilgiu nuo 1985 metų rinkoms reaguojant į rezultatus, praneša BBC.

Algimantas Rusteika. Permainų vėjo nuojauta

Komentarų: 16 / Autorius /

Išdidi, didelė valstybė ir jos žmonės palieka bendriją, kuri jiems objektyviai buvo ir yra naudinga. Tai galėjo atsitikti anksčiau ar vėliau, bet neįvykti negalėjo. O pavyko dabar.

Panašiai kaip per perestroikę, kai sistemoje susikaupia įtampa ir tampa aišku, kad perspektyvoje, nieko nedarant, ji žlugs. Kiekvienas ima galvoti apie save. Ir elitas sumąsto kelis sau naudingus pokyčius. Ir įsivaizduoja, kad viskas vyks tik tiek ir tik taip, kaip sugalvotojams naudinga ir norisi. O atidarius realybės katilo vožtuvus slėgis nuneša velniop ir vožtuvus, ir jų atsukėjus.

Edita Janulevičiūtė. Brexit. Kas yra britai?

Komentarų: 17 / Autorius /

Bernardinai.lt

„Glorious Britain“ – „Šlovingoji Britanija“. Taip vadinosi suvenyrų krautuvėlė viename Londono oro uoste. Gal kiek per skambus pavadinimas marškinėlių ir puodelių su Britanijos vėliavos ar Big Beno atvaizdais pardavėjams. Tačiau, kad ir kaip būtų, ši šalis iš tiesų turi ilgą, turtingą ir šlovingą istoriją, ir be jos pasaulis nebūtų toks, koks jis yra dabar.

Tai, kas vadinama šiuolaikine Vakarų demokratija, ir liberalia ekonomika galbūt anksčiau ar vėliau būtų atsiradę žmonijoje. Galbūt anksčiau ar vėliau būtų iškilusi tokia valstybė kaip Jungtinės Amerikos Valstijos. Galbūt. Tačiau istorinis faktas yra tai, kad visa tai neatsirado be Britanijos. Netgi dabartinė Europos Sąjunga atrodytų visai kitaip be šios šalies. Ir nors tai jau nebėra imperija, kurioje niekada nenusileidžia saulė, ji vis dar yra tarp ekonomiškai stipriausių ir politiškai įtakingiausių valstybių pasaulyje.

Ir štai jie nutaria išeiti.

Po tarptautinio spaudimo Barnevernet nusprendė grąžinti iš krikščionių tėvų atimtus vaikus

Komentarų: 3 / Autorius /

Pro Patria

Po tarptautinio spaudimo Norvegijos valdžia panaikino kaltinimus Bodnariu šeimos tėvams ir sutiko jiems grąžinti keturis vaikus, laikomus globos namuose įvairiose šalies vietose.

Novegijos tarnyba Barnevernet vaikus iš Bodnariu sutuoktinių atėmė po to, kai mokykla, kurią lankė vaikai, socialinei tarnybai apskundė tėvų pernelyg „konservatyvų“ auklėjimą. Mokykla skundėsi, kad tėvai yra „labai krikščioniški“ ir moko vaikus, jog „Dievas baudžia už nuodėmes“.

Jonas Ohmanas: „Jei jau „Ukrajina* – tai Europa!“, tai, po šimts, ir būkit europiečiais!“

Komentarų: 11 / Autorius /

Siūlome Tiesos.lt bičiulio Juozo Valiušaičio išverstą Jono Ohmano pokalbį su Ternopilio naujienų svetainės „Žvilgsnis“ žurnaliste Iryna Jurko. Interviu „Jei jau ‚Ukrajina – tai Europa!‘**, tai, po šimts, ir būkit europiečiais!“ paskelbtas šių metų gegužės 25 dieną naujienų svetainėje „Žvilgsnis“ („Погляд“).

Scroll to Top