lrt.lt
Ukrainos nacionalistinės partijos „Laisvė“ paskelbta „Pykčio diena“ (rugpjūčio 31 d.) baigėsi į parlamentą saugojusius milicininkus mestos granatos sprogimu. Sužeista daugiau kaip 100 žmonių, daugiausia milicininkų. Vienas karys žuvo nuo skeveldros, pataikiusios tiesiai į širdį. Kiti du mirė ligoninėje. Dar kelių Nacionalinės gvardijos karių būklė – sunki [rugsėjo 1 d. duomenimis – LRT.lt].
Bernardinai.lt
„Prasideda trečiasis Maidanas“, – kiekvieną kartą, kai Kijeve vyksta kas nors tragiško, kai mes tampame protestuotojų susidūrimo su teisėsaugininkais liudytojais, aš girdžiu šią frazę. Deja, sakantieji šią frazę visiškai nesupranta, kas tas Maidanas.
Maidanas – tai ne technologijos, tai net ne protesto mitingas. Maidanas – tai įtūžusi liaudis. Būtent taip: ne „užsirūstinę miestiečiai iš Bolotnaja aikštės“ su madingais kostiumais ir naujomis skrybėlėmis, o įtūžusi liaudis juodomis striukėmis ir kepurėmis. Ir dar debiliška valdžia, kuri netiki, kad ta įtūžusi liaudis eina į gatves pati savo noru. Būtent todėl Rusijoje niekada nebus Maidano – todėl, kad užsirūstinusių miestiečių joje (veikiau Maskvoje, o ne visoje Rusijoje) buvo, yra ir dar bus, o įtūžusi liaudis – tik sena istorija. Ir tai ji dažniausiai tyli tiesiog scenoje.
Bernardinai.lt
Rusijos ekonomikos krizė privertė blaškytis Kremlių, o šalies vadovų atliekami pigios klounados triukai nebedžiugina Rusijos piliečių. Pinigų rusiškos skylėms lopyti skirti gali tik Vakarai. Tačiau panašu, kad tai bus tik po Putino prezidentavimo. Todėl nuotaikos Kremliuje ne itin geros.
Apie tai programoje „Studija „Vakarai“ su Antonu Barkovskiu“ Espresso.TV papasakojo Rusijos politologas ir visuomenės veikėjas Andrejus Piontkovskis.
15min.lt
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiekė, kad visi duomenys apie kariuomenės aukas „taikos metu“ būtų laikomi valstybės paslaptimi. Šeimoms, kurios atskleidžia duomenis apie jų artimųjų žūtį Ukrainoje, gresia ne tik baudžiamoji atsakomybė, bet ir išmokų, pensijų anuliavimas, rašo forbes.com. Rusijos žmogaus teisių organizacijos skelbia turinčios duomenis tik apie kelių šimtų Rusijos karių žūtis Ukrainoje, tačiau šie skaičiai neabejotinai yra didesni.
Bernardinai.lt
Šiemet rugpjūčio 3-iąją, sulaukęs beveik 100 metų, mirė žymus britų istorikas Robertas Conquestas, sovietinės istorijos tyrinėtojas bei garsių veikalų apie ją autorius, taip pat parašęs knygą „Sielvarto derlius“ (Harvest of Sorrow) apie 1932–1933 m. Ukrainoje Stalino dirbtinai sukeltą badą – holodomorą . Skaitytojams siūlome 2006-ųjų interviu su R. Conquestu Laisvosios Europos radijui. Jame istorikas svarsto, ar holodomorą galima tapatinti su holokaustu, taip pat kalba apie istorinės tiesos neigimą, išsklaido mitą, jog Leninas buvo visiškai kitoks nei Stalinas. R. Conquestas, kalbėdamas apie stalinizmo fenomeną, įspėja, jog jis egzistavo ne tik praeityje, buvusioje Sovietų Sąjungoje, bet kai kur yra gajus ir šiandien, ir netgi – Vakaruose.
Juozas Valiušaitis
Su Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo palaiminimu bei Aušros Vartų koplyčios klebono pritarimu, rugpjūčio 24-ąją, pirmadienį, Ukrajinos Nepriklausomybės dieną, 14 val. kalbėsime Rožinio maldą mūsų Šventuosiuose Aušros Vartuose už Taiką ir Ramybę Ukrajinoje.
LVK pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas rugpjūčio 23 dieną kviečia pasitikti malda ne vien už Lietuvą, bet ir už kaimyninę Ukrainą, mininčią savo Nepriklausomybės šventę.
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Abipusis susitarimas Ukrainoje gali tapti gera arba bloga taika, o Rusija siūlo pastarąją. Taip teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, Ukraina elgiasi teisingai, nenorėdama už taiką mokėti savo savarankiškumu ir nepriklausomybe.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasirašė įstatymą, pagal kurio nuostatas informacija apie piliečių kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą tapo vieša, pranešė Ukrainos prezidento spaudos tarnyba.
Siūlome skaitytojų dėmesiui dalį duomenų iš Ukrainoje atlikto sociologinio tyrimo.
Būtų įdomu išgirsti, kaip šiuos skaičius pakomentuotų tie, kurie kalba apie Ukrainos skilimą į provakarietiškąją, orientuotą į Europos Sąjungą, apimančią vakarinę ir centrinę šalies dalį, ir prorusiškąją, t.y. rytinę bei pietinę šalies dalį, kurioje neva dominuoja rusakalbiai gyventojai, svajojantys tapti Rusijos piliečiais.
Žinoma, lauktume komentarų ir iš tų, kurie jau kur kas abstrakčiau samprotauja apie „Rusijai palankios idėjos šalininkų dabartinėje Ukrainoje“ gausą.
