Teisėkūros iniciatyvos

Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją Teisingumo ministerija vadina „galimais revoliuciniais pokyčiais“

„Teisingumo sistema turi tapti demokratiškesnė ir įtraukti daugiau žmonių“, taip rašoma Teisingumo ministerijos spaudos tarnybos penktadienį išplatintame pareiškime.

Iš pareiškimo aiškėja, kad „vadovaudamasi šiuo principu“, Teisingumo ministerija pasitelkė mokslininkus bei teisės praktikus ir jau parengė Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją. Be to, žada į šio koncepcijos svarstymus įtraukti ir visuomenę. Kaip tai galėtų nutikti, kol kas dar nepranešama.

Taigi kokias bylas nagrinėjant dalyvautų teismų tarėjai? Kaip šie tarėjai būtų atrenkami? Kiek valstybei kainuotų šis institutas?

Supažindiname su Teisingumo ministerijos išplatintu spaudos pranešimu „Lietuvos teisingumo sistema gali sulaukti revoliucinių pokyčių“.

Keturi parlamentarai siūlo teismams suteikti galią pradėti ikiteisminį tyrimą

BNS

Keturi parlamentarai siūlo teismams suteikti galią pradėti ikiteisminį tyrimą, šiuo metu tai padaryti gali tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas.

Seime įregistruota Baudžiamojo proceso kodekso pataisa, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradedamas teismui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius.

Pataisą įregistravo Mišrios Seimo narių grupės atstovai Aurelija Stancikienė ir Povilas Urbšys, liberalas Vitalijus Gailius bei „tvarkietis“ Povilas Gylys.

Iš arti. Kai Seimas priima verslo banginiui nepalankias įstatymo pataisas, arba Kas ir kaip drumsčia vidaus politikos vandenis?

Gruodžio 8 d. Seimas ir vėl ėmėsi žuvininkystės kvotų klausimo. Daug aistrų keliančios pataisos ir tų pataisų pataisos, kuriomis siekiama nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus, jau daugel metų drumsčia vidaus politikos ir verslo vandenis.

Dvejus metus ieškoję teisybės įvairiose institucijose, žvejai pasiekė, kad įstatymu būtų įteisinta monopolį ribojanti nuostata: vienai įmonei negali būti skiriama daugiau kaip 40 proc. Lietuvai skirtos kvotos, o ne, tarkim, 70 proc., kaip nutiko su UAB „Banginis“.

Bet ar su tuo sutiks išties stambi „žuvis“?

Siūlome perskaityti ištraukas iš gruodžio 8 d. Seimo posėdžių stenogramų – ne tik pamatysite, kaip Seimo nariai diskutuoja apie žvejybos kvotų skyrimo principus, bet ir susipažinsite su lietuviškos žvejybos drumstame vandeny ypatumais.

Nors ištrauka ir ilga, tikrai verta jūsų laiko, juolab kad bus ir dar ne vienas tęsinys, nes klausimo svarstymas buvo nutrauktas pačioje įdomiausioje vietoje.

Iš arti. Kai Seimas priima verslo banginiui nepalankias įstatymo pataisas, arba Kas ir kaip drumsčia vidaus politikos vandenis?

Gruodžio 8 d. Seimas ir vėl ėmėsi žuvininkystės kvotų klausimo. Daug aistrų keliančios pataisos ir tų pataisų pataisos, kuriomis siekiama nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus, jau daugel metų drumsčia vidaus politikos ir verslo vandenis.

Dvejus metus ieškoję teisybės įvairiose institucijose, žvejai pasiekė, kad įstatymu būtų įteisinta monopolį ribojanti nuostata: vienai įmonei negali būti skiriama daugiau kaip 40 proc. Lietuvai skirtos kvotos, o ne, tarkim, 70 proc., kaip nutiko su UAB „Banginis“.

Bet ar su tuo sutiks išties stambi „žuvis“?

Siūlome perskaityti ištraukas iš gruodžio 8 d. Seimo posėdžių stenogramų – ne tik pamatysite, kaip Seimo nariai diskutuoja apie žvejybos kvotų skyrimo principus, bet ir susipažinsite su lietuviškos žvejybos drumstame vandeny ypatumais.

Nors ištrauka ir ilga, tikrai verta jūsų laiko, juolab kad bus ir dar ne vienas tęsinys, nes klausimo svarstymas buvo nutrauktas pačioje įdomiausioje vietoje.

Iš arti. Kai Seimas priima verslo banginiui nepalankias įstatymo pataisas, arba Kas ir kaip drumsčia vidaus politikos vandenis?

Gruodžio 8 d. Seimas ir vėl ėmėsi žuvininkystės kvotų klausimo. Daug aistrų keliančios pataisos ir tų pataisų pataisos, kuriomis siekiama nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus, jau daugel metų drumsčia vidaus politikos ir verslo vandenis.

Dvejus metus ieškoję teisybės įvairiose institucijose, žvejai pasiekė, kad įstatymu būtų įteisinta monopolį ribojanti nuostata: vienai įmonei negali būti skiriama daugiau kaip 40 proc. Lietuvai skirtos kvotos, o ne, tarkim, 70 proc., kaip nutiko su UAB „Banginis“.

Bet ar su tuo sutiks išties stambi „žuvis“?

Siūlome perskaityti ištraukas iš gruodžio 8 d. Seimo posėdžių stenogramų – ne tik pamatysite, kaip Seimo nariai diskutuoja apie žvejybos kvotų skyrimo principus, bet ir susipažinsite su lietuviškos žvejybos drumstame vandeny ypatumais.

Nors ištrauka ir ilga, tikrai verta jūsų laiko, juolab kad bus ir dar ne vienas tęsinys, nes klausimo svarstymas buvo nutrauktas pačioje įdomiausioje vietoje.

Iš arti. Kaip Seime stumiamos verslo banginiui palankios įstatymo pataisos, arba Kas ir kaip drumsčia vidaus politikos vandenis?

Gruodžio 8 d. Seimas ir vėl ėmėsi žuvininkystės kvotų klausimo. Daug aistrų keliančios pataisos ir tų pataisų pataisos, kuriomis siekiama nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus, jau daugel metų drumsčia vidaus politikos ir verslo vandenis.

Dvejus metus ieškoję teisybės įvairiose institucijose, žvejai pasiekė, kad įstatymu būtų įteisinta monopolį ribojanti nuostata: vienai įmonei negali būti skiriama daugiau kaip 40 proc. Lietuvai skirtos kvotos, o ne, tarkim, 70 proc., kaip nutiko su UAB „Banginis“.

Bet ar su tuo sutiks išties stambi „žuvis“?

Siūlome perskaityti ištraukas iš gruodžio 8 d. Seimo posėdžių stenogramų – ne tik pamatysite, kaip Seimo nariai diskutuoja apie žvejybos kvotų skyrimo principus, bet ir susipažinsite su lietuviškos žvejybos drumstame vandeny ypatumais.

Nors ištrauka ir ilga, tikrai verta jūsų laiko, juolab kad bus ir dar ne vienas tęsinys, nes klausimo svarstymas buvo nutrauktas pačioje įdomiausioje vietoje.

Seime užregistruotas naujas nutarimo projektas dėl Laisvės premijos paskyrimo Vytautui Landsbergiui

2015 m. gruodžio 10 d. Seime užregistruotas naujas nutarimo projektas dėl 2015 metų Laisvės premijos paskyrimo Aukščiausios tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui – atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui.

Seimo nario Povilo Urbšio inicijuotą nutarimo projektą pasirašė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo nariai Juras Požėla, Rima Baškienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Domas Petrulis, Arūnas Dudėnas, Benediktas Juodka.

Iš arti. Kaip parlamentaras, teisinęs Krymo referendumą, buvo patvirtintas Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininku

Nors Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis, pernai Seimui svarstant rezoliucijos projektą dėl padėties Ukrainoje išreiškė su Lietuvos ir jos partnerių ES ir NATO nuomone nesutampančią poziciją dėl Krymo aneksijos ir okupacijos, gruodžio 8 dieną, antradienį, Seimo daugumos balsais jis buvo paskirtas Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovu.

R. Žemaitaičio kandidatūrai pritarė 79 Seimo nariai, prieš pasisakė 8, o susilaikė 27 politikai.
http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-21745

R.Žemaitaitis Seimo delegacijos NATO PA vadovu paskirtas vietoj pasitraukusio liberalo Andriaus Mazuronio, kuris iš šių pareigų atsistatydino lapkričio pradžioje, kai Seimo valdyba neišleido jo į Briuselį dalyvauti NATO-Ukrainos komisijos posėdyje.

Primename, kaip Seimas svarstė R. Žemaitaičio kandidatūrą gruodžio 3 ir 8 dienomis.

Iš arti. Alkolobistai nepasiduoda: Seimas dar svarstys, ar nuo kitų metų degalinėse neliks jokio alkoholio

Ketvirtadienį, gruodžio 3 d., Seimas ir vėl buvo priverstas grįžti prie prekybos alkoholiu degalinėse klausimo ir svarstyti, ar leisti jose prekiauti silpnu alkoholiu.

Kaip jau skelbėme, šių metų lapkričio 10-ąją Seimas patvirtino savo dar prieš penkerius metus priimtą sprendimą nuo 2016 m. sausio 1 d. uždrausti bet kokio alkoholio pardavimą degalinių parduotuvėse ir žymia persvara atmetė socialdemokratų pasiūlymą atidėti draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse iki 2019 metų.

Svarstant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą Seimo salės prieigose piketą surengė degalų verslo atstovai ir jų šeimos nariai. „Aš šiandien likau be darbo. Ką man pasakyti savo šeimai?“, „Dirbu degalinėje. Išmaitinti šeimos man nereikia?“ – tokiais plakatais verslininkai sutiko į Seimo posėdį besirenkančius parlamentarus.

Degalinių atstovai teigimu, uždraudus prekybą alkoholiu degalinėse, darbo neva gali netekti 500 darbuotojų.

Ir nors gruodžio 3-iąją, įstatymo svarstymo Seime dieną, visi parlamentarai, parėmę konservatoriaus Antano Matulo siūlymą leisti prekiauti degalinėse bent silpnu, iki 15 laipsnių, alkoholiu – alumi, vynu ar sidru, jau buvo atsiėmę savo parašus, paskutinę akimirką pataisą „išgelbėjo“ socialdemokratas Eduardas Šablinskas, paskelbęs remiantis šią pataisą ir reikalaujantis ją svarstyti bei dėl jos balsuoti.

Kilus debatams Seime, ar tokios vingrybės teisėtos, nuspręsta skelbti procedūrinę pertrauką – situaciją aiškinsis Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Prie šio pasiūlymo svarstymo gali būti sugrįžta per artimiausias dvi savaites.

Siūlome susipažinti, kaip ši pataisa buvo svarstoma Seime.

Scroll to Top