Rytoj, lapkričio 11-ąją, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nenagrinės baudžiamosios bylos, iškeltos Garliavos šturmo 2012 metų gegužės 17-ąją liudytojams, – dėl vieno iš proceso dalyvių ligos posėdis atšauktas.
[em]Dalyvaudami teismuose stebėtojais, prisidedame prie teisingumo pergalės. Būkime solidarūs![/em]
Bernardinai.lt
Žodžio laisvė gali priversti nepatogiai jaustis tą, kuris klauso, tačiau šis principas privalo būti ginamas net ir tuomet, kai žodis įžeidžia, savo paskaitoje per BBC 4 radijo programą „Požiūrio taškas“ teigė filosofas Rogeris Scrutonas.
Tokiems žmonėms kaip aš, išsilavinimą gavusiems pokario Britanijoje, laisvas žodis buvo tvirtas britiško gyvenimo stiliaus pamatas. Kaip kad rašė Johnas Stuartas Millis: „Esminis nuomonės išraiškos užgniaužimo blogis yra tas, kad taip apiplėšiama žmonių giminė – būsimosios kartos ir esantieji dabar, o tie, kurie nepritaria nuomonei, apiplėšiami net labiau nei tie, kurie tokios nuomonės laikosi. Jei nuomonė yra teisinga, tai jie netenka galimybės pakeisti klaidą tiesa; jei nuomonė klaidinga, tai jie praranda tai, kas yra bene didžiausia nauda – aiškesnį suvokimą ir gyvesnę tiesos įžvalgą, kuri gimsta jos kolizijoje su klaida.“
Lapkričio 3 d., antradienį, 9 val. Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1) įvyks profesorės Laimos Bloznelytės-Plėšnienės skundo nagrinėjimas.
Profesorė apskundė Vilniaus apylinkės teismo teisėjos Danutės Mickevičienės nutartį, kuria ji buvo pripažinta neva kalta už mirusiųjų ir gyvųjų šmeižimą: už tai, kad televizijos laidoje paliudijo, ką buvo mačiusi savo kabinete, jai buvo skirta 3 700 eurų bauda.
Šią bylą nagrinės teisėjų kolegija: Stasys Lemežis (pirmininkas), Virginija Pakalnytė -Tamošiūnaitė ir Virginija Švedienė.
Tiesos.lt primena, kad apeliacinį L. Bloznelytės-Plėšnienės skundą turėjo nagrinėti kitos sudėties teisėjų kolegija – byla neva „atsitiktinės atrankos būdu“ buvo atitekusi teisėjui Audriui Cininui, vadovavusiam a.a. Andriaus Ūso baudžiamąją bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai.
Nenorėdamas būti apkaltintas šališkumu nuo L.Bloznelytės-Plėšnienės apeliacinės bylos nagrinėjimo nusišalino ir teisėjas A.Kisielius, kuris taip pat yra nagrinėjęs bylas, susijusias su Kauno pedofilijos istorija.
Dalyvaudami teismuose stebėtojais, prisidedame prie teisingumo pergalės. Būkime solidarūs!
Alfa.lt
Ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai visada siekia gauti kuo daugiau informacijos. Vienas iš būdų, kaip tai pasiekti, – užverbuoti kitus asmenis, kad šie vykdytų jų nurodymus. Pakalbėkime plačiau apie tai, kuo skiriasi neteisėti ir teisėti verbavimo metodai.
„Tris valandas labai profesionalus pareigūnas įvairiausiais būdais bandė mane lyg ir užverbuoti, kad vykdyčiau jiems palankią veiklą“, – neseniai viešai pasiskundė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus skyriaus vedėjas Arvydas Juška.
„Visas pokalbis vyko naudojant įvairias užuominas, alegorijas ir panašius triukus, kurių esmė tokia – arba tu priduodi, arba tave pakišam“, – teigė NŽT darbuotojas.
Teisminės sistemos volas ir toliau traiško Vytauto Andriaus ir Laimutės Kedžių šeimą – šiandien Kauno apylinkės teismas turėjo pradėti nagrinėti jiems ir jų kaimynei Olgai Girdauskienei iškeltą baudžiamąją bylą, tačiau teismo posėdis buvo atidėtas, nes neatvyko vieno iš jų advokatas.
Nepabaigiamo teismų maratono traiškomiems garliaviškiams šįkart pareikšti kaltinimai pagal BK 153 straipsnį „Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas“. Už tai gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Teismas nusprendė bylą nagrinėti už uždarų durų.
Išmokome reikalauti laisvo pasirinkimo. Šis reikalavimas virto pasirinkimo ribojimo ir moralumo kvestionavimo draudimu: „Kas tu toks, kad man nurodinėtum?“ Dabar kiekvienas pats sau ir moralinis įstatymleidys, ir vykdytojas, ir teisėjas.
Todėl drąsiai pakilome virš tradicinės, „primestos“, „stereotipinės“ moralės, pažiūrėjome į atsilikusius moralizuotojus iš aukšto ir išskleidėme sparnus skrydžiui pažangos link…
Svaiginantis aukštis, laimingos ateities vizija bei neribotos laisvės iliuzija trukdo atsimerkti ir blaiviai pažiūrėti – kas realiai su mumis vyksta? Ką darome ir kuo tampame pakibę virš žmoniją rišančių moralinių saitų? Ar išties ši būsena vadintina žodžiu „laisvė“?
faktai.lt
Šiandien pakalbėkime apie įtaką.
Pradėkime nuo to, kad, pavyzdžiui, aš esu gana įtakingas žiniasklaidos atstovas Lietuvoje. Nepaisant to, kad šiuo metu vadovauju nedidelei žiniasklaidos priemonei, kuri nuo kitų skiriasi iš esmės tuo, kad nesiūlo jums krūtų dydžiu matuojamų moterų, stangrių užpakaliukų ar nelabai stangrių užkalnių, mano įtaka šiandien tokia pati kaip vienam didžiausių ir žiūrimiausių televizijos kanalų vadovaujančios Zitos Sarakienės, į didžiausių penketuką patenkančios televizijos „Lietuvos rytas TV“ direktoriaus Lino Ryškaus ar TV3 televizijos Žinių tarnybos vadovo Sigito Babiliaus.
Alfa.lt
Neseniai spaudoje skaičiau, kad Seimo nariai labai nustebę, jog kriminalinės žvalgybos institucijų darbuotojai skirtingai traktuoja Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas. Jie skirtingai interpretuoja sąvoką privatus asmens gyvenimas. Jie skirtingai supranta įstatymo nuostatas, kuriose kalbama apie žmogaus teisių ir laisvių apsaugą vykdant kriminalinę žvalgybą.
BNS
Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas nepripažinti sovietų okupacijai besipriešinusių Lietuvos partizanų žudymo genocidu atspindi Europoje vyraujančią nuomonę, bet Vakarams geriau pažįstant sovietų nusikaltimus pozicija ilgainiui gali keistis, sako filosofas Kęstutis Girnius.
„Teismo nutarimas atspindi dabartines nuostatas, bet tai nereiškia, kad giliau įvertinus istoriją ir genocido sąvoką ta nuomonė nepasikeis“, – BNS trečiadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, knygos „Partizanų kovos Lietuvoje“ autorius.
faktai.lt
Niekas nepraeina be pasekmių.
Štai vakar Vilniaus miesto apylinkės teismas paskyrė priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje vilniečiui, kuris balandžio mėnesį su lagaminu prikrautu tuščių plastikinių butelių bandė įvykdyti teroristinį aktą. Na, bent jau taip jo nusikaltimą kvalifikavo tyrėjai, pateikę lagaminu ginkluotam užpuolikui įtarimus dėl grasinimo įvykdyti teroristinį nusikaltimą, dėl kurio iš prezidentūros teko skubiai į saugią vietą evakuoti jos šeimininkę D.Grybauskaitę.
