Geopolitika

Vytautas Sinica. Beldžiasi nauji mirštančios Europos šeimininkai

Delfi.lt

Istorija mėgsta kartotis. Šiandienos Lietuvoje, visai kaip ir pokario Europoje anapus Geležinės uždangos, atsilikimo, fobijos ir gal net rasistinės neapykantos etiketės klijuojamos drįstantiems kalbėti apie tai, kad masinė imigracija yra kultūrinė ir ekonominė grėsmė, o visų plūstančių pabėgėlių priėmimas – jokia Europos „pareiga sau ir žmonijai“.

Lygiai kaip ir tada, į Europą šiandien plūsta imigrantai iš kitų žemynų. Tik šįkart jų nepalyginamai daugiau ir jų niekas nekvietė Europos atstatymui iš karo griuvėsių.

Raimondas Kuodis: Rusijos vyriausybėje turėtų būti visiška depresija

Nemira Pumprickaitė | LRT televzijos laida „Savaitė“

Lietuvos rinka nėra labai glaudžiai susijusi su Kinijos, tačiau mūsų verslas ten turi didelių planų. Antrosios pagal dydį pasaulio ekonomikos – Kinijos – vaidmuo yra tiek išaugęs, kad be jos pasaulio ekonomika sunkiai įsivaizduojama. Ir jeigu Kinijoje vyksta svarbūs pokyčiai, jie gali turėti didelės įtakos visai pasaulio ekonomikai.

Po nuosmukio savaitės ir chaoso Kinijos akcijų rinkose, antroje savaitės pusėje Kinijos akcijos pradėjo kilti. Tačiau po juanio devalvacijos ir „juodojo pirmadienio“ pasaulis nerimavo, kaip Kinijos valdžia suvaldys savo ūkį. Panika buvo jaučiama ne tik Kinijoje, ji buvo prasidėjusi ir Azijos, Europos bei JAV rinkose.

Apie tai – pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Andrejus Pionkovskis: „Kremlius siunčia nevilties signalus. Tai 1945-ųjų bunkeris“

Bernardinai.lt

Rusijos ekonomikos krizė privertė blaškytis Kremlių, o šalies vadovų atliekami pigios klounados triukai nebedžiugina Rusijos piliečių. Pinigų rusiškos skylėms lopyti skirti gali tik Vakarai. Tačiau panašu, kad tai bus tik po Putino prezidentavimo. Todėl nuotaikos Kremliuje ne itin geros.

Apie tai programoje „Studija „Vakarai“ su Antonu Barkovskiu“ Espresso.TV papasakojo Rusijos politologas ir visuomenės veikėjas Andrejus Piontkovskis.

Rusija per klaidą paskelbė, kiek jos karių žuvo ir buvo sužeista Ukrainoje

15min.lt

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiekė, kad visi duomenys apie kariuomenės aukas „taikos metu“ būtų laikomi valstybės paslaptimi. Šeimoms, kurios atskleidžia duomenis apie jų artimųjų žūtį Ukrainoje, gresia ne tik baudžiamoji atsakomybė, bet ir išmokų, pensijų anuliavimas, rašo forbes.com. Rusijos žmogaus teisių organizacijos skelbia turinčios duomenis tik apie kelių šimtų Rusijos karių žūtis Ukrainoje, tačiau šie skaičiai neabejotinai yra didesni.

Lietuvos Sąjūdis ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga kviečia paminėti Molotovo-Ribentropo pakto 76-ąsias metines

Rugpjūčio 23-iąją Lietuvos Sąjūdis ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga kviečia į renginius, skirtus paminėti Molotovo-Ribentropo pakto 76-ąsias metines:

17 val. – šv. Mišios Bernardinų bažnyčioje

18 val. – mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo (Maironio g. prie Bernardinų bažnyčios). Kalbės prof. Vytautas Landsbergis, disidentas Antanas Terleckas ir kt.

19 val. – laužai Ukmergės plento 17-ame kilometre, prie pirmojo „Baltijos kelio“ kryžiaus.

Vytautas Landsbergis. Melas kaip svaigalas

Delfi.lt

Šiomis dienomis per LRT parodytas dokumentinis filmas apie 2008 m. Gruzijos karą priminė ir apie tokio, neva „naujoviško“ arba mišraus totalinio, su samdinių diversijomis, karo komponentus.

Vienas labai svarbių komponentų – totalinis, galimai tarptautinis, agresoriaus melas.

Ko vertas buvo vien paskirtojo Rusijos vadovo D. Medvedevo oficialus pranešimas „tautai“, kodėl įsakęs pulti Gruziją. Mat gruzinai užpuolę ir nužudę Cchinvalyje 2000 taikių gyventojų, tad jis, prezidentas, esąs įpareigotas ginti Rusijos piliečius bet kurioje šalyje ir visomis, tad būtent karinėmis, priemonėmis.

Piliečių jau buvo prisidarę dalindami pasus (žinotina lietuviškiems dviejų pilietybių šalininkams), o 2000 nužudytųjų tebuvo karo propagandos burbulas, nors kruvinas. Per visą šešių dienų karą galutinai suskaičiuota keli šimtai civilių aukų, įskaitant rusų subombarduoto Gori miesto gyventojus. Aišku, dar dešimtys tūkstančių išvarytųjų benamių, sugriauti, sudeginti gruzinų kaimai… Mažareikšmiai dalykai.

Apie tuos du tūkstančius tariamai nužudytų Cchinvalyje osetinų Rusijos prezidentas ramiai, o juk viešai, melavo pagal savo strategų suregztą scenarijų.

Lenkijos prezidentas A. Duda: kol kas Lenkija NATO yra tik „buferinė zona“, o ne visavertė narė

NATO laiko Lenkiją „buferine zona“ tarp Aljanso ir Rusijos, o ne visaverte nare. Tai duodamas interviu britų leidiniui „Financial Times“ pareiškė rugpjūčio 6-ąją naujuoju Lenkijos prezidentu prisaikdintas Andrzejus Duda.

Kaip praneša ELTA, A. Duda apkaltino aljansą, kad šis nesilaikantis skelbto kurso ir neįkurdina Rytų Europoje NATO karinių bazių. „Mes nenorime būti buferinė zona. Mes iš tikrųjų norime sudaryti Aljanso rytinį sparną, – interviu sakė A. Duda. – NATO turi ten būti, kad galėtų apginti Aljansą“.

Kastytis Braziulis. Slaptoji Putino operacija prieš Vakarus

Alfa.lt

„Susidaro toks įspūdis, kad iš Buchenvaldo aršia kova prasiveržėme į Osvencimą“, – sako garsus Rusijos humoristas Michailas Žvanevskis.

Rusijos humoristas M. Žvanevskis kalba apie Rusijos prezidento V. Putino sprendimą naikinti Vakarų šalių pagamintus maisto produktus. Šis jos sprendimas yra nesuvokiamas normalaus žmogaus protu. Juk galima maisto produktus konfiskuoti ir išdalinti žmonės, kuriems labiausiai jų reikia arba parduoti specializuotose parduotuvėse už mažą kainą. Žmonės gautų naudą. Valstybė gautų naudą. V. Putinas gautų naudą. Galėtų dar vieną tanką nusipirkti. Visi būtų patenkinti. Tačiau V. Putinas pasirinko kitą kelią. Kelią, kuris sukelia Rusijos žmonių nepasitenkinimą, kelią, kuris pareikalaus iš V. Putino priimti skaudžius sprendimus malšinant savų žmonių nepasitenkinimą ir protestus, kelią, kuris pareikalaus dar labiau suveržti žmogaus teises ir laisves Rusijoje.

George Friedman. Diskutuoti apie Hirošimos bombardavimo moralumą

Bernardinai.lt

Kiekvienais metais, minėdami Hirošimos atominio bombardavimo metines, nuščiūvame. Ši tragedija veikiau trikdo, nei skatina kelti klausimą – kiek sprendimas panaudoti atominį ginklą prieš karingą Japoniją gali būti pateisintas? Ar apskritai galima kelti tokį klausimą, ar tai netolygu bandyti klausti apie Holokausto pateisinimą?

Pirmiausia, turėtume kelti klausimą apie modernią ginkluotę apskritai. Bene pirmą kartą klausimas apie naujų ginklų moralumą iškilo, kai buvo išrasti šautuvai. Dabar jau priešas galėjo būti nukautas arba sunkiai sužeistas iš didelio atstumo. Tiesa, dar reikėjo įgudusio šaulio. Ypač, kai pereita nuo paprastų šautuvų prie daug galingesnių pabūklų. Kita galimybė, kaip išspręsti problemą, kad nėra paprasta pataikyti į priešus, kuo intensyviau apšaudyti kuo didesnį plotą. Tai skatino kurti kuo galingesnius ginklus.

Scroll to Top