Geopolitika

Vitalijus Portnikovas: Rusija sukūrė Ukrainos politinę tautą

„Lietuvos žinios“

Publicistas, radijo „Svoboda“ apžvalgininkas Vitalijus Portnikovas neabejoja, kad Rusijos agresija padėjo susiformuoti Ukrainos politinei tautai. Tačiau, anot jo, valstybingumo sėkmei reikalingos ir kitos sąlygos. Viena jų – piliečių reiklumas sau.

Nuo Maidano, kurį ukrainiečiai vadina Orumo revoliucija, praėjo beveik dveji metai. Šalies gyventojams teko patirti ir išorinių, ir vidinių permainų. Viena vertus, Rusija atplėšė Krymą ir destabilizavo padėtį šalies rytuose. Tačiau buvo nuversta korumpuota valdžia, išrinkti nauji vadovai, pradėtos reformuoti institucijos. „Atsiskleidžia ir kitokie žmonės – savanoriai, pasirengę kažką paaukoti, reiklūs ne tik valdžiai, bet ir sau. Tačiau tai tik pirmieji želmenėliai“, – interviu „Lietuvos žinioms“ teigė radijo „Svoboda“ apžvalgininkas Vitalijus Portnikovas.

Jefimas Fišteinas. Su idioto šypsena

Pro Patria

Socialiniuose tinkluose plinta „Laisvės radijo“ („Radio svoboda“) tarptautinio apžvalgininko Jefimo Fišteino kalbos tekstinis variantas rusų kalba. Rubrika vadinasi „Autoriaus teisė“, tai reiškia, kad autoriaus nuomonė nebūtinai atspindi redakcijos požiūrį. Nepaisant to, kad laida nuskambėjo rugsėjo pabaigoje, ji leidžia tą triukšmingą reikalą pamatyti kitaip, ypač „kitaip“, nei ją pateikia humanistai kitų sąskaita.

Linas V. Medelis, vertėjas

Petras Plumpa. Pabaigos pradžia

Po Antrojo pasaulinio karo apie 85 000 lietuvių, atsidūrę Vokietijoje, o vėliau emigravę į kitas Vakarų šalis, išsigelbėjo nuo susidorojimo okupuotoje gimtinėje.

Būna visokių išbandymų: pinigais, garbe, nelaimėmis, ligomis, plėšikais, ir pagaliau – svečiais. Amerikoje išeiviai lietuviai džiaugėsi, kai pas juos atvykdavo reti svečiai iš Lietuvos. Tačiau atėjo laikas, kai jie vienas kitam supykę palinkėdavo: „O kad pas tave atvažiuotų giminės iš Lietuvos!“

V. Landsbergis. Ukraina keistoje Europoje, arba neišduokime patys savęs

Delfi.lt

Nepaisant išsprogdintos – lyg tyčia, šiuo metu – Sirijos pabėgėlių bombos, Ukrainos byla dar neišstumta visai iš galvų ir darbotvarkių.

Šiomis dienomis Lenkijos Sopote vykusiame penktajame tarptautiniame Naujųjų idėjų forume Ukrainai kaip šaliai buvo skirta pusantros valandos, minėta dažnai, o atskirai dar pristatyta specialus lenkų-vokiečių sociologinis tyrimas, ką ukrainiečiai mano apie Vakarus, Europos Sąjungą ir Sąjungos nares.

Tyrėjai nuosekliai vardijo padėtį ir problemą kaip Ukrainos-Rusijos konfliktą. Bent jau skaidriau negu visi smegenų praplautininkai, taip pat Lietuvos, plepantys apie „konfliktą Ukrainoje“. Kažkur ne Europoje, toli nuo jos, ir nežinia kieno su kuo. Išties tai Rusijos-ES konfliktas.

Bruce’as Stokesas: „Žmonės, išgyvenę šaltąjį karą, nenori grįžti į tuos laikus“

Bernardinai.lt

JAV nuomonės tyrimų institutui „Pew Research Center“ priklausančio „Global Economic Attitudes“ direktorius ir studijos „NATO visuomenės kaltina Rusiją dėl Ukrainos krizės, bet nesutinka suteikti karinę pagalbą“ (orig. NATO Publics Blame Russia for Ukrainian Crisis, but Reluctant to Provide Military Aid) bendraautoris Bruce’as Stokesas ne pirmus metus tyrinėja Europos šalių ir visuomenių laikyseną NATO įsipareigojimui ginti aljanso narių saugumą.

Netylant kalboms apie politinį Rusijos ir Vokietijos flirtą, jis pateikia rezultatus, gautus apklausus Vokietijos ir JAV piliečius. Pasak tyrėjo, lemiamą įtaką vyraujančiai viešajai nuomonei daro istorinė patirtis, ekonominė padėtis ir šalių geografija. B. Stokesas pažymi, kad karinių konfliktų akivaizdoje iki šiol ženkliai skiriasi Rytų ir Vakarų europiečių laikysena.

Tyrėją kalbina „Die Zeit“ žurnalistas Tahiras Chaudhry.

Samuel Charap: „B. Obamos ir V. Putino taikiniai Sirijoje skiriasi“

Frédéric Autran | „Le Monde“ korespondentas Niujorke

Amerikiečių mokslininkas Samuel Charap analizuoja pirmųjų Rusijos bombardavimų poveikį ir pasekmes Vašingtono ir Maskvos santykiams.

Kaip jūs aiškinate pirmąsias Rusijos atakas Sirijoje ir diskusijas, kilusias tarp Maskvos ir Vakarų, apie tai, kas turėtų būti jų taikiniais?

Pirmiausia šias atakas reikia analizuoti pasauliniame kontekste. Rusijos požiūriu, yra tik du variantai: arba sustiprinti Assado režimą, kad ateity būtų pereita prie derybų, arba chaosas, kurį keltų Sirija, patekusi į Islamo valstybės rankas. Maskvos požiūriu, stiprinti Sirijos režimą yra tolygu kovoti su „Islamo valstybe“. Todėl ir skiriasi rusų ir amerikiečių požiūriai. Jungtinės Valstijos daro skirtumą tarp „Islamo valstybės“ ir sukilėlių, kovojančių su režimu, kuriuos iš dalies CŽV ir apmokė, o Rusijai tarp jų nėra jokio skirtumo. Taigi nereikia tikėtis, kad Maskvos taikiniai būtų tie patys, kuriuos amerikiečiai norėtų matyti atakuojant.

Rusija į Siriją siunčia ginkluotę, skirtą kautis su JAV karinėmis pajėgomis

15min.lt

Dislokuodama savo naikintuvus ir raketas Sirijoje Rusija teigė, kad visa tai bus skirta kovai su „Islamo valstybe“ (IS), tačiau, karo ekspertų teigimu, naikintuvai ir raketos yra didesnio plano dalis, rašo thedailybeast.com.

Rugsėjo 21 dieną Latakijos oro bazėje nusileido pirmieji naikintuvai Su-24, Su-25 ir Su-30. Greitai prie jų prisijungė ir bombonešiai Su-34 bei šnipinėjimui skirtas Il-20. Taip pat 500 Rusijos karinių instruktorių, ginkluotų SA-15 ir SA-22 „žemė-oras“ raketomis.

Vytautas Radžvilas. Strateginė kova dėl Eurazijos: Vidurio Rytų Europos geopolitinio tapatumo dilema

propatria.lt

Visuotinai sutariama, kad iš pirmo žvilgsnio lokalus konfliktas dėl Ukrainos yra gilėjančios ,,globalios sumaišties” valstybių tarptautiniuose santykiuose požymis. Jis liudija, kad sparčiai irsta prieš 70 metų įtvirtinta geopolitinė pasaulio tvarka. Prielaidas jai byrėti sukūrė XX a. paskutiniajame dešimtmetyje įvykęs TSRS dominuojamos pasaulinės komunistinės sistemos žlugimas. Tada buvo pakirstas geopolitinę pasaulio tvarką laidavęs dvipolis jos modelis.

V. Putinas parodė JT, kas yra šeimininkas

Bernardinai.lt

Baracko Obamos administracijos impotencija ir negebėjimas spręsti Sirijos pilietinio karo problemos ir pažaboti „Islamo valstybės“ teroristus leido Vladimirui Putinui paimti iniciatyvą į savo rankas, teigia žurnalo „Haaretz“ apžvalgininkas Anshelis Pfefferis.

Paskutinį kartą Vladimiras Putinas JT Generalinėje Asamblėjoje kalbėjo lygiai prieš dešimtmetį, ir tuomet jis apsiribojo penkių minučių kalba, aukštinančia JT dorybes. Pirmadienį jau regėjome kitokį, agresyvesnį V. Putiną. Jis kalbėjo 20 minučių ir pristatė aiškų ir galingą savo šalies užsienio politikos viziją.

Scroll to Top