Pabėgėliai yra bene pagrindinė šios dienos, šios savaitės, šio mėnesio tema. Manau, kad ji tokia liks dar labai ilgą laiką. Ar žinote kas mane labiausiai jaudina?
Ogi tai, kad mūsų politikai nesirengia spręsti problemos iš esmės. Jie ginčijasi, diskutuoja ir lenktyniauja tarpusavyje, kiek pabėgėlių privalo priimti Lietuva: ar 200, ar 500, ar 50 000. Jie važinėja į Briuselį, po Lietuvą, apžiūrinėja pastatus, teritorijas, skaičiuoja pinigus ir visuomenei vis pateikia skirtingus skaičius.
Mane dar labiau jaudina tai, kad mūsų politikai neturi jokios įtakos sprendžiant šį klausimą. Jie net dėl skaičiaus negali priimti galutinio sprendimo. Kaip pasakys jiems iš Briuselio, taip jie padarys. Kokį skaičių nuleis, tokį nuolankiai priims. Grįžę į Lietuvą pristatys kaip didelę pergalę, nes galėjo būti blogiau… Visi pasidžiaugsime ir užmiršime. Apgailėtina padėtis. Neturėjimas savo požiūrio, savo interesų nesupratimas ir negebėjimas jų apginti yra blogiau nei apgailėtina.