Per Europą viena po kitos ritasi viena už kitą grėsmingesnės krizės. Kiekviena jų tikrino ir tikrina naujojo statinio gyvastingumą ir tvarumą, statinio, kuris statomas tarytum užrištomis akimis, neturit baigto ir visų patvirtinto antspaudu generalinio brėžinio.
„Lietuvos žinios“
Ne paslaptis, kad mūsų kaimynės Rusijos diplomatija profesiniu požiūriu turi senas tradicijas ir rodo didelį meistriškumą. Pastarąjį tokio meistriškumo pavyzdį matome šiomis dienomis.
Jau nuo birželio Maskva bando prastumti vadinamąjį Vladimiro Putino planą dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose sureguliavimo. Pagal jį turėtų būti kuriama plati kovos su „Islamo valstybe“ koalicija, kurią sudarytų Basharo al-Assado kariuomenė, Irako kariuomenė, kurdų būriai, Libano grupuotė „Hezbollah“ ir visi, kurie nori prisidėti prie kovos su terorizmu.
Karolis Kaupinis | LRT TELEVIZIJOS analitinė laida „Savaitė“
Vakarai pabrėžia, kad parama Sirijos režimui, žudančiam savo žmones – nemorali, tad kovojant prieš Islamo valstybę, negali būti nė kalbos apie vienijimąsi su Basharu al Assadu. Rusija paramos net nesiruošia slėpti ir primena, kad B. al Assado pašalinimas leistų regione visiškai įsigalėti Islamo valstybei, kas Europai reikštų dar didesnį pabėgėlių srautą. Tad šią savaitę Baltieji rūmai paskelbė planuojantys ekspertines derybas su Rusijos kariškiais siekiant sprendimo Sirijoje. Bet kai Vakarai pabrėžia diplomatines priemones, Maskva ir Damaskas omenyje turi kariuomenę, kurios pajėgumai dar kartą demonstruoti ir visai netoli Lietuvos sienų.
LRT.lt
Keistas džiugesys nuvilnijo socialiniuose tinkluose – esą Putinas aktyviai ėmė kištis į Sirijos reikalus, vadinasi, jam neberūpės Ukraina. Iš pradžių pamaniau, kad taip rašo naivūs piliečiai, svajojantys, kad Putinas pamirštų Ukrainą. Tačiau – ne!
Šie piliečiai – ne visada naivūs, o kai kurie šia „gerąja žinia“ net dangsto tam tikrą įvykių analizę. Ko gero, tam, kad „geroji žinia“ ilgiau skambėtų.
Pabėgėliai yra bene pagrindinė šios dienos, šios savaitės, šio mėnesio tema. Manau, kad ji tokia liks dar labai ilgą laiką. Ar žinote kas mane labiausiai jaudina?
Ogi tai, kad mūsų politikai nesirengia spręsti problemos iš esmės. Jie ginčijasi, diskutuoja ir lenktyniauja tarpusavyje, kiek pabėgėlių privalo priimti Lietuva: ar 200, ar 500, ar 50 000. Jie važinėja į Briuselį, po Lietuvą, apžiūrinėja pastatus, teritorijas, skaičiuoja pinigus ir visuomenei vis pateikia skirtingus skaičius.
Mane dar labiau jaudina tai, kad mūsų politikai neturi jokios įtakos sprendžiant šį klausimą. Jie net dėl skaičiaus negali priimti galutinio sprendimo. Kaip pasakys jiems iš Briuselio, taip jie padarys. Kokį skaičių nuleis, tokį nuolankiai priims. Grįžę į Lietuvą pristatys kaip didelę pergalę, nes galėjo būti blogiau… Visi pasidžiaugsime ir užmiršime. Apgailėtina padėtis. Neturėjimas savo požiūrio, savo interesų nesupratimas ir negebėjimas jų apginti yra blogiau nei apgailėtina.
15min.lt
Televizijos kanalo „Al-Arabiya“ Vašingtono skyriaus vadovas ir Libano laikraščio „Annahar“ korespondentas Hishamas Melhemas politico.com publikavo straipsnį, kuriame analizuoja, kodėl iškilo džihadistinė „Islamo valstybė“ ir kodėl arabų šalių politinė situacija atsidūrė ties bedugne. Apžvalgininko išvados niūrios: demokratiniai procesai arabų šalyse greitai neprasidės, o vis naujų teroristinių grupuočių atsiradimas – neišvengiamas.
lrt.lt
Ukrainos nacionalistinės partijos „Laisvė“ paskelbta „Pykčio diena“ (rugpjūčio 31 d.) baigėsi į parlamentą saugojusius milicininkus mestos granatos sprogimu. Sužeista daugiau kaip 100 žmonių, daugiausia milicininkų. Vienas karys žuvo nuo skeveldros, pataikiusios tiesiai į širdį. Kiti du mirė ligoninėje. Dar kelių Nacionalinės gvardijos karių būklė – sunki [rugsėjo 1 d. duomenimis – LRT.lt].
Delfi.lt
Istorija mėgsta kartotis. Šiandienos Lietuvoje, visai kaip ir pokario Europoje anapus Geležinės uždangos, atsilikimo, fobijos ir gal net rasistinės neapykantos etiketės klijuojamos drįstantiems kalbėti apie tai, kad masinė imigracija yra kultūrinė ir ekonominė grėsmė, o visų plūstančių pabėgėlių priėmimas – jokia Europos „pareiga sau ir žmonijai“.
Lygiai kaip ir tada, į Europą šiandien plūsta imigrantai iš kitų žemynų. Tik šįkart jų nepalyginamai daugiau ir jų niekas nekvietė Europos atstatymui iš karo griuvėsių.
Nemira Pumprickaitė | LRT televzijos laida „Savaitė“
Lietuvos rinka nėra labai glaudžiai susijusi su Kinijos, tačiau mūsų verslas ten turi didelių planų. Antrosios pagal dydį pasaulio ekonomikos – Kinijos – vaidmuo yra tiek išaugęs, kad be jos pasaulio ekonomika sunkiai įsivaizduojama. Ir jeigu Kinijoje vyksta svarbūs pokyčiai, jie gali turėti didelės įtakos visai pasaulio ekonomikai.
Po nuosmukio savaitės ir chaoso Kinijos akcijų rinkose, antroje savaitės pusėje Kinijos akcijos pradėjo kilti. Tačiau po juanio devalvacijos ir „juodojo pirmadienio“ pasaulis nerimavo, kaip Kinijos valdžia suvaldys savo ūkį. Panika buvo jaučiama ne tik Kinijoje, ji buvo prasidėjusi ir Azijos, Europos bei JAV rinkose.
Apie tai – pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.
Bernardinai.lt
Rusijos ekonomikos krizė privertė blaškytis Kremlių, o šalies vadovų atliekami pigios klounados triukai nebedžiugina Rusijos piliečių. Pinigų rusiškos skylėms lopyti skirti gali tik Vakarai. Tačiau panašu, kad tai bus tik po Putino prezidentavimo. Todėl nuotaikos Kremliuje ne itin geros.
Apie tai programoje „Studija „Vakarai“ su Antonu Barkovskiu“ Espresso.TV papasakojo Rusijos politologas ir visuomenės veikėjas Andrejus Piontkovskis.
