Rimvydas Stankevičius | „Respublika“
Paklaustas, ką numano apie Lietuvos ir visos Europos ateitį, vienas iškiliausių Lietuvos filosofų, Lietuvos mokslo ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys profesorius Arvydas Šliogeris atsakė, jog be agresyvumo negali egzistuoti apskritai jokia visuomenė, o nūdienos Europos galios, deja, apsiriboja vien žvakutės uždegimu.
Paskutiniojo rudens mėnesio pabaiga nustebino iki graudulio, kai išgirdęs politikų samprotavimus nežinai žmogus: verkti ar juoktis. Tuomet mintis sustingdo apgailestavimas, kad ir vėl keliems metams – iki kitų rinkimų – atidedamas nors kiek rimtesnis svarstymas, ką daryti, jog rimtos problemos būtų sprendžiamos rimtai, o dar geriau – kad nebūtų laukiama, kol jos taps netgi labai rimtos?
Nežinau, kaip tilps ant bačkos LR prezidentė Dalia Grybauskaitė ir LR Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, tačiau tegul išeities ieško patys: susiglaudžia, vienas kitą stumteli ar nušoka abu ir mums įrodo, kuris „nugrybavo“ labiau.
BNS
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri sekmadienį kartu su Europos Sąjungos (ES) ir Turkijos vadovais Briuselyje tartis dėl migrantų, sako, jog Turkija yra labai svarbi, nes per šalį juda didžiuliai migrantų srautai. Pasak prezidentės, Ankara yra įsipareigojusi užtikrinti griežtesnę sienų kontrolę ir ekonominių migrantų grąžinimą iš Europos Sąjungos. Savo ruožtu Briuselis žada Turkijai finansinę paramą.
Rugsėjo 15 d. Seimo narys Mantas Adomėnas inicijavo rezoliuciją „Dėl krikščionių ir kitų religinių mažumų genocido Irake ir Sirijoje“. Savo parašais ją parėmė 23 įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai.
Rezoliucija siekiama atkreipti dėmesį į krikščionių ir kitų religinių mažumų padėtį Artimuosiuose Rytuose ir siūloma ten vykstančius sisteminius nusikaltimus žmogiškumui prilyginami genocidui.
Siūlome susipažinti su lapkričio 26 dieną Seime vykusia diskusija.
Šį savaitgalį visame pasaulyje vyks tūkstančiai masinių renginių, kuriais siekiama paraginti kitą savaitę Paryžiuje, Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje, susirinksiančius pasaulio lyderius susitarti dėl ambicingesnių tikslų, mažinant šiltnamio efektą sukeliančią dujų emisiją ir taip suvaldant klimato kaitą. Prie šios iniciatyvos jungiasi ir Lietuva.
„Šiaurės Atėnai“
Kaip nueiti miegoti eiliniu, netgi visai padoriu piliečiu, o ryte atsibusti tegu ir netyčiniu, bet vis dėlto – žmogžudžiu? Ir visa tai padaryti net nepaėmus ginklo į rankas?..
Jums reikės pirmiausia tam tikros kasdienybės, tada – tam tikros nuosavybės ir, be abejo, kažko, ką galėtumėte vienaip ar kitaip nužudyti. Kai pagalvoji, reikės ir šiek tiek sėkmės. Kaip ir visur, paprastų receptų nėra – bet yra apsčiai pavyzdžių.
alfa.lt
Artėjant Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai Paryžiuje (lapkričio 30–gruodžio 11 d.), Europos Komisija pristatė savo poziciją ir tikslus.
Kaip jau skelbėme, antradienį, lapkričio 24-ąją, Seimas – daugiausia valdančiųjų socialdemokratų ir darbiečių balsais – nepritarė Laisvės komisijos siūlymui šią premiją skirti pirmajam faktiniam Lietuvos vadovui po nepriklausomybės atkūrimo Vytautui Landsbergiui.
Nesutikdami su tuo, kad Laisvės premijos skyrimas tapo partinės kovos instrumentu, po šio sprendimo daugelis Laisvės komisijos narių atsistatydino, o visuomenininkai ėmė svarstyti Tautos Laisvės premijos steigimą.
Ketvirtadienį plenarinio Seimo posėdžio pradžioje, kai parlamentarai turėjo patikslinti savo darbotvarkę, Seimo narys Povilas Urbšys paprašė grįžti prie šio klausimo svarstymo ir peržengti partines ambicijas.
Siūlome susipažinti, kaip Seimo nariai svarstė tokį pasiūlymą.
„Laisvoji banga“
Pirmą kartą Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Seimui buvo pateiktas svarstyti dar 2003 metais. Per daugiau nei dešimtmetį nepavyko susitarti dėl galutinio varianto, nors jis ne kartą buvo svarstomas, keičiamas, buvo kuriami alternatyvūs jo variantai. Galiausiai 2014 liepos 10 d. Europos Komisija Lietuvai pateikė oficialų pranešimą dėl pradėtos Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros. Konkreti priežastis buvo ta, kad Lietuva vis dar nėra perkėlusi į nacionalinę teisę su lytinėmis ląstelėmis susijusių Europos Sąjungos direktyvų nuostatų. Taip Dirbtinio apvaisinimo įstatymo svarstymas LR Seime atnaujintas 2014 m. lapkričio 20 d. ir paprašyta Vyriausybės išvados, kuri dabar ir teikiama Seimui.
Apie tai, kas jau 10 metų trukdo šį įstatymą įtvirtinti bei kokios yra to priežastys, „Laisvosios bangos“ radijuje Lina Kančytė kalbėjosi su teisininke bei Laisvos visuomenės instituto vadove Kristina Zamarytė-Sakavičienė ir gydytoju, kunigu Andriumi Narbekovu.
alkas.lt
Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys.
Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“.
