Marius Kundrotas. Tikėjimo kritika ir jos ribos
Kovo pradžioje iš Rusijos pasigirdo žinia: ateizmas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Stavropolio gyventojui Viktorui Krasnovui iškelta baudžiamoji byla už teiginius, jog Dievo nėra, o Biblija – tik žydiškų pasakų rinkinys. Už tai jam gresia metai kalėjimo. Šis atvejis sulaukė liberalių žmogaus teisių gynėjų dėmesio, bet jis įdomus tiek tikėjimo, tiek demokratijos atžvilgiu.
Netikėjimo laisvė – tai antroji tikėjimo laisvės pusė. Viena be kito sunkiai įmanoma. Netikėjimo uždraudimas ir tikėjimo viršenybės įtvirtinimas įstatymu – vienas žingsnis iki teisinio reglamento, apibrėžiančio, koks konkrečiai tikėjimas pats teisingiausias arba net vienintelis teisingas. Netikinčiųjų padėtis valstybėje – lakmuso popierėlis, rodantis, kas laukia įvairių tikėjimų šalininkų, jeigu jų tikėjimas išeina už to vienintelio tikėjimo ribų. Maža to – įteisinus tikėjimo viršenybę įstatymu dingsta moralinis pagrindas smerkti ateistinius režimus, kur draudžiama arba ribojama religija. Kai tikintieji primeta savo pažiūras įstatymo galia, kodėl ateistai turėtų elgtis kitaip?