Ko gero, dar niekados mokytojo institutas nebuvo taip devalvavuotas kaip pastaruosius metus.
Kas keli mėnesiai vis nuskamba koks nors skandalas, kaip kokia nors netikusi mokytoja ar direktorė užrūstino mokinius. Po to paskelbiama apie gėdingą viešą atleidimą iš darbo ir nuskamba kalbos apie tai, kad švietimo sistema valosi, kad tokie žmonės negali toliau dirbti.
O kas po to?
Veidaknygė
Pribloškė šios dienos pagrindinė medijų žinia: Telšių Žemaitės gimnazijos mokytoja galimai pažeidė homoseksualų teises! Įsivaizduokit, mokytoja mokiniams pateikė skaidrėse informaciją, remdamasi amerikiečio moksliniu darbu apie gėjų globalų vaizdą, orientacijos sąsają su nusikalstama veikla.
Veidaknygė
Įdomu stebėti, kaip nėra vien tik juoda-balta, kai yra daug pustonių, pusė tiesos arba tiesiog ne iki galo išsakytos tiesos, tačiau viešumoje akivaizdžiai stumiama viena linija ar palaikomas tiktai tam tikras įvaizdis.
Alkas.lt
Žinote, man asmeniškai suvokimą, kas tai yra priešiška propaganda ir kaip ji veikia, teko įgyti praktiškai. Kai mano karta susidūrė su, pavadinkime, postsovietikų klanais, dar nebuvo jokių kovos su Rusijos propaganda ar „minkštosiomis galiomis“ vadovėlių. Pirmiausia tekdavo stebėtis, kas per velniava vyksta ir dėl ko kai kurie žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi, dažniausiai dargi be jokių paaiškinamų priežasčių. Vienas kitas išmintingesnis susivokdavo, kad mūsų valstybėje aiškiai per daug sovietinio įšalo ir kad esmė – kova tarp ideologijų, senosios sovietinės ir naujosios, atstovaujančios laisvai nepriklausomai Lietuvai.
Vokiečių istorikas (skaityti ČIA) bando sumenkinti vokiečių atsakomybę už karo nusikaltimus, dalį jos primesdamas lietuviams. Bet kadangi jis, spėju, lietuvių kalbos nemoka, su lietuviškais šaltiniais nėra tinkamai susipažinęs, tai irgi „grybauja“.
Nenumaldomai artėjant Romos sutarties minėjimo 60-mečiui, Europos Sąjungos Prezidentu neseniai išrinktas lenkas Donaldas Tuskas laišku (ČIA) kreipėsi į ES šalių politinius lyderius, akindamas juos apmąstyti dabartinę bendrijos būseną ir įsipareigoti jos tolesnės integracijos ir vienybės politikai.
Dabartinės būsenos bei ateities politinės vizijos apmąstymai Europai būtini kaip oras, tad iš Prezidento tikiesi svarių minčių, kurios rodytų gerą su ES plėtra bei integracija iškilusių ir nepaliaujamai kylančių problemų išmanymą. Netenka abejoti politine Tusko patirtimi, kurią jis sukaupė Lenkijoje ir ES, nei jo besąlygišku įsipareigojimu europiniam politiniam elitui – juk tapo savaip simboline to elito figūra. Kilęs ne iš didžiųjų politinių centrų, tad savaip pridengia didžiųjų valstybių lyderių politinę galią ir negalias.
Savo laiške Tuskas paryškina tris ES kylančių grėsmių blokus, tačiau nė viename jų taip ir neužčiuopia esminių probleminių „mazgų“. Nėra sunku pasamprotauti apie vadinamąsias „išorines“ grėsmes – apie jas kasdien rašo įvairiausio lygio žurnalistai. Tiesa, svarbu bent jau tai, kad santykiai su didžiaisiais geopolitiniais žaidėjais jau įvardijami grėsmių požiūriu – dar visai neseniai toks įvardijimas europinio politinio elito požiūriu buvo visiškai politiškai nekorektiškas, nes kirtosi su esminiu įsitikinimu, esą visi partneriai siekia sau ekonominės naudos, tad visas politines problemas galima išspręsti prie derybų stalo. Tačiau jau vidinės ES problemos, pirmiausia susijusios su vidiniu islamiškuoju terorizmu bei imigracija, privertė tą elitą atsimerkti – pasirodo, pasaulis jau nebežaidžia pagal europiečių įsivaizduojamas politinio korektiškumo taisykles, o įsivėlė į kruvinus civilizacinės geopolitikos mūšius.
Pro Patria
Švedijos kultūros ir demokratijos ministrė Alice Bah Kuhnke siūlo musulmonus, išvykusius iš šalies į Artimuosius Rytus kovoti po Islamo valstybės vėliava, įsileisti atgal ir padėti „integruotis į visuomenę“.
Ministrė tokį siūlymą išsakė valstybinio transliuotojo SVT eteryje, kuriame diskutuota apie tai, kad apie 300 musulmonų iš Švedijos išvyko kovoti už Islamo valstybę ir kitas teroristines grupuotes, o pusė iš jų jau grįžo atgal į Švediją.
Jūsų dėmesiui siūlome Atviros Lietuvos fondo vadovės Sandros Adomavičiūtės ir valdybos pirmininkės Mildos Ališauskienės LRT radijo laidai „Kultūros savaitė“ balandžio 22 dieną duotą interviu (skaityti ČIA).
„Pataisų nebus. Trojos arklys išardytas“ – tokią žinią savo veidaknygės paskyroje šeštadienį paskelbė Seimo narė, išrinkta pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, prieš porą dienų kartu su dar dviem tos pačios frakcijos Seime kolegomis Robertu Šarknicku ir Zenonu Streikumi užregistravusi skandalingai nuskambėjusias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekta įpareigoti žiniasklaidą, kad bent pusę turinio sudarytų „teigiama (pozityvi) informacija“.
Perskaičius tokią žinutę būtų galima ironizuoti: pagaliau ir pati susivokė, net pripažino: šįkart apdumti akių, užmigdyti budrumo nepavyko. Nebūtų nieko nuostabaus, jei…
Alfa.lt
Lietuvoje įsibėgėjus 2017 metams, priešiškos propagandos klausimas niekur nedingo. Dezinformacinės atakos, kaip ir anksčiau, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ką parodė ir mėginimai išplatinti žinutę apie seksualinį nusikaltimą, kurį neva įvykdęs Lietuvoje dislokuotų Vokietijos pajėgų karys.
Tačiau Lietuva ne vienintelė susiduria su priešiškos propagandos ir dezinformacijos problemomis. Kaip vyriausybės kovoja su tuo kovoja? Ką galima padaryti?
