Socialinės inžinerijos eksperimentai

Vytautas Rubavičius. „Partnerystės“ tikslas – vaikai

propatria.lt

Visokie vienalyčių „partnerystės“ įstatymų siūlymai ir svarstymai yra nukreipti prieš tradicinę ar autentiška vadinamą šeimą, kadangi iš esmės paneigia pirminį šeimos santykių tikslingumą – prokreaciją. Šeimos santykiuose pagrindinis „veikėjas“ yra vaikas, kurio gimimas natūraliu būdu perkeičia moters ir vyro santykius paversdamas juos motina ir tėvu. Tokioje šeimoje išlaikomas ryšys su gamta. Tas ryšys kildina ir palaiko juridines šeimos santykių normas. Todėl būtina matyti, kaip „partnerystės“ įstatymai ir juos palaikanti ideologija siejasi su vaiko gerove ir tą gerovę laiduojančiomis normomis. Juk autentiškos šeimos institucijos laužymas, „šeimos modelių įvairovės“ propagavimas kaip tik ir nukreiptas į tikrąjį tikslą – vaiką. Skatinantys „šeimos modelių įvairovę“ jau savaime paneigia tarsi savaime aiškų įsitikinimą, kad pirminis prigimtinis vaiko gerovės, deramo jo ugdymo ir saviugdos pamatas yra šeima. Todėl visada būtina kelti klausimą, kokia šeimos samprata, koks šeimos modelis grindžia vienokias ar kitokias siūlomas juridines, vaiko gyvenimą turinčias gerinti normas ir kaip tos normos veiks šeimos santykius. Kaip tik šeimos institucijos atžvilgiu labai aiškiai skiriasi ir visokie teisiniai siūlymai. Vieni jų grindžiami tarsi savaime suprantamu moters ir vyro santuokos ir šeimos modeliu, o kiti yra nukreipti prieš tradicinę, tad ir atsilikusia įvardijamą šeimą ir siekia „išlaisvinti“ vaikus iš tradicinėje šeimoje palaikomos lyčių skirtingumo, tėvystės ir motinystės nuovokos, taip pat ir tokioje šeimoje labiau nei kitose bendro gyvenimo apraiškose puoselėjamos krikščioniškos ar apskritai religinės pasaulėjautos bei dorovės.

Vytautas Sinica. Kaip priversti kataliką pelnytis iš nuodėmės?

propatria.lt

Kanados naujienų portalai liūdnai juokauja, kad „JAV ir Kanados gyventojų vis naujos istorijos apie katalikus verslininkus, baudžiamus už religinius įsitikinimus, seniai nebestebina“. Iš tiesų, istorijų apie tai, kaip šiose šalyse atsisakę aptarnauti vienalytes „santuokas“ katalikų verslai atsiduria teismuose taip gausu, jog tapo norma. Deklaruojama religijos laisvė akivaizdžiai neveikia.

Andrius Navickas. Žmogaus teisės ir Lietuvos politinis gyvenimas (I)

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis įgyvendino vertą dėmesio iniciatyvą, parengęs dokumentą „Dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Lietuvoje“. Šis dokumentas pasiūlytas pasirašyti Lietuvos parlamentinėms politinėms partijoms. Tikslas vertas dėmesio – sutarti dėl dalykų, kurie yra anapus politinių ginčų erdvės. Tai nereiškia, kad norima nuskurdinti politinį gyvenimą, priešingai, tokio pobūdžio susitarimai galėtų suteikti Lietuvos politiniam gyvenimui brandumo, nes atskleistų, kad yra vertybinis pamatas, kurį pripažįsta skirtingas politines strategijas plėtojantys politikai.

Europos tikslas: visuomenė be tautų, be lyčių ir be Dievo?

Rimvydas Stankevičius, „Respublikos“ žurnalistas

[em]Esama tokios graudžiai ironiškos, tikrą istorinį pamušalą turinčios dainos, pasakojančios apie žmogų, išvažiavusį traukiniu į Peterburgą, o atvykusį jau į Leningradą. Ją čia prisimenu tik todėl, kad vis dažniau ir vis skaudžiau pasijuntu šios dainos herojumi – 2004-aisiais atidavęs savąjį balsą už prisijungimą prie istoriškai krikščioniškos ir būtent tautų Europos, išties su visa Lietuva buvau prijungtas prie ES darinio, kuriame tradicinė moralė, tautų ir netgi lyčių įvairovė paskelbtos būtinomis sunaikinti piktžolėmis.[/em]

Dalius Stancikas. Sveikas liberalo protas

bernardinai.lt

Seimas ketvirtadienį atmetė siūlymus leisti alkoholį vartoti tik nuo 20 metų.

Mano įsitikinimu, toks Seimo sprendimas – akivaizdi alkoholio gamintojų ir prekybos centrų pergalė.

Tuo tarpu liberalų lyderis Eligijus Masiulis tai vertina kaip sveiko proto pergalę.

„Bandymai Seime priimti įstatymo pataisas, draudžiančias įsigyti ir vartoti alkoholį pilnamečiams, jaunesniems nei 20 metų asmenims, iš esmės prasilenkia su sveiku protu. Valdžia neturi jokios teisės nurodinėti ir spręsti už pilnamečius, jau turinčius balsavimo ir visas kitas pagrindines teises. Draudimai visada duoda priešingą rezultatą. Balsavimas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų Seime parodys, kiek čia liko sveiko proto. Reikia tikėtis, kad Lietuva nepagarsės pasaulyje tokiais absurdiškais sprendimais“, – prieš balsavimą Seime teigė sveiko proto dešinysis (taip per vieną rinkimų kampaniją bandė išsiskirti, o gal savo kolegas konservatorius pašiepti, liberalai).

Rusų fantastas Borisas Strugackis: „Šauksite ne „Heil!“, o „Slava!“

Palmira Martinkienė | 15min.lt

Šiais visuotiniais interneto ir socialinių tinklų išplitimo laikais tarp daugybės pačių keisčiausių, neretai – beverčių, kvailokų ar net abejoti informacijos patikimumu verčiančių straipsnių ir rašinėlių, virtualiojoje džiunglių tankmėje vis dar pasitaiko aptikti tikrų deimančiukų, sugebančių nustebinti autorių įžvalgomis bei itin tiksliomis prognozėmis.

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Parazituojantis stereotipas

Tapo madinga vaduotis iš stereotipų ir barti dar neišsivadavusius. Gaila, kad ne mes patys pasirenkame „netinkamus“ stereotipus… Demokratinėse valstybėse jie yra imperatyviai nurodomi ir, nelaukiant tautos sutikimo, griaunami.

Tačiau gyvenime galima sutikti ir kitus, griovėjų tyčia ar netyčia „pamirštus“, stereotipus. Pakalbėkime apie vieną Lietuvai gana aktualų stereotipą, kuris yra toks visuotinis ir toks „savaime suprantamas“, kad mažai kas jį pastebi ir beveik niekas nenori išsivaduoti.

Josephas Ratzingeris. Europos siela

„Bažnyčios žinios“ | 2005 m. gegužės 11 d. (Nr. 9)

[em]Europos dienos išvakarėse siūlome prisiminti aktualumo nepraradusį kardinolo Josepho Ratzingerio apmąstymą apie Europą ištikusią dvasinę krizę.[/em]

Europoje esama keisto ateities nenoro. Aiškiausiai tą rodo tai, kad vaikai laikomi grėsme dabarčiai; jie dažnai išgyvenami ne kaip viltis, bet kaip dabarties apribojimas. Kaip tik šią savo didžiausios sėkmės valandą Europa atrodo tapusi viduje tuščia, tarsi paralyžiuota gyvybei pavojingos kraujotakos krizės, reikalinga transplantų. Šį atraminių sielos jėgų vidinį nykimą atitinka tai, kad ir etniniu matmeniu Europa atrodo pasukusi atsisveikinimo keliu.

Prancūzija nusprendė, kad Jono Pauliaus II skulptūra prieštarauja valstybės religinio neutralumo principui

Vatikano radijas

Prancūzijoje „Laisvos minties federacija“ paskelbė apie naują „pergalę“ – Rennes miesto administracinis teismas nusprendė, kad Bretanės regiono miestelyje Ploermel, vienoje aikštėje pastatyta Jono Pauliaus II monumentas prieštarauja valstybės ir religijos atskyrimo principui. Tiksliau, ne pati statula, kuri buvo pastatyta po Jono Pauliaus II mirties, o kryžiaus simbolis virš jos, kuris esą turi primygtinį, vieną religiją – krikščionybę – iškeliantį pobūdį, o tai ir prieštarauja valstybės religinio neutralumo principui.

Scroll to Top