Socialinės inžinerijos eksperimentai

Lietuvos Respublikos Prezidentei
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Teisingumo ministerijai
Lietuvos Respublikos Seimui

Mes, žemiau pasirašiusieji, reaguodami į Seime bei viešojoje erdvėje vykstančias diskusijas apie partnerystės įteisinimą, kviečiame Jus nepritarti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimo projektams Nr. XIIP-2849 ir Nr. 74-2262.

delfi.lt

Neseniai Prancūziją ir visą pasaulį sudrebinęs teroro aktas, nukreiptas prieš karikatūristų redakciją „Charlie Hedbo“, paskatino absoliučios žodžio, saviraiškos laisvės rėmėjų palaikymo akciją. Šiai akcijai buvo būdinga išreikšti susitapatinamą su įvairių karikatūrų kūrėju: „Je suis Charlie“.

propatria.lt

Visokie vienalyčių „partnerystės“ įstatymų siūlymai ir svarstymai yra nukreipti prieš tradicinę ar autentiška vadinamą šeimą, kadangi iš esmės paneigia pirminį šeimos santykių tikslingumą – prokreaciją. Šeimos santykiuose pagrindinis „veikėjas“ yra vaikas, kurio gimimas natūraliu būdu perkeičia moters ir vyro santykius paversdamas juos motina ir tėvu. Tokioje šeimoje išlaikomas ryšys su gamta. Tas ryšys kildina ir palaiko juridines šeimos santykių normas. Todėl būtina matyti, kaip „partnerystės“ įstatymai ir juos palaikanti ideologija siejasi su vaiko gerove ir tą gerovę laiduojančiomis normomis. Juk autentiškos šeimos institucijos laužymas, „šeimos modelių įvairovės“ propagavimas kaip tik ir nukreiptas į tikrąjį tikslą – vaiką. Skatinantys „šeimos modelių įvairovę“ jau savaime paneigia tarsi savaime aiškų įsitikinimą, kad pirminis prigimtinis vaiko gerovės, deramo jo ugdymo ir saviugdos pamatas yra šeima. Todėl visada būtina kelti klausimą, kokia šeimos samprata, koks šeimos modelis grindžia vienokias ar kitokias siūlomas juridines, vaiko gyvenimą turinčias gerinti normas ir kaip tos normos veiks šeimos santykius. Kaip tik šeimos institucijos atžvilgiu labai aiškiai skiriasi ir visokie teisiniai siūlymai. Vieni jų grindžiami tarsi savaime suprantamu moters ir vyro santuokos ir šeimos modeliu, o kiti yra nukreipti prieš tradicinę, tad ir atsilikusia įvardijamą šeimą ir siekia „išlaisvinti“ vaikus iš tradicinėje šeimoje palaikomos lyčių skirtingumo, tėvystės ir motinystės nuovokos, taip pat ir tokioje šeimoje labiau nei kitose bendro gyvenimo apraiškose puoselėjamos krikščioniškos ar apskritai religinės pasaulėjautos bei dorovės.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis įgyvendino vertą dėmesio iniciatyvą, parengęs dokumentą „Dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Lietuvoje“. Šis dokumentas pasiūlytas pasirašyti Lietuvos parlamentinėms politinėms partijoms. Tikslas vertas dėmesio – sutarti dėl dalykų, kurie yra anapus politinių ginčų erdvės. Tai nereiškia, kad norima nuskurdinti politinį gyvenimą, priešingai, tokio pobūdžio susitarimai galėtų suteikti Lietuvos politiniam gyvenimui brandumo, nes atskleistų, kad yra vertybinis pamatas, kurį pripažįsta skirtingas politines strategijas plėtojantys politikai.

Rimvydas Stankevičius, „Respublikos“ žurnalistas

[em]Esama tokios graudžiai ironiškos, tikrą istorinį pamušalą turinčios dainos, pasakojančios apie žmogų, išvažiavusį traukiniu į Peterburgą, o atvykusį jau į Leningradą. Ją čia prisimenu tik todėl, kad vis dažniau ir vis skaudžiau pasijuntu šios dainos herojumi – 2004-aisiais atidavęs savąjį balsą už prisijungimą prie istoriškai krikščioniškos ir būtent tautų Europos, išties su visa Lietuva buvau prijungtas prie ES darinio, kuriame tradicinė moralė, tautų ir netgi lyčių įvairovė paskelbtos būtinomis sunaikinti piktžolėmis.[/em]