2015

Eugenijus Nazelskis. Nutylėtas Vilnius

Lietuvos Sąrašas, pasiūlęs vilniečiams sostinės atgaivinimo programą, pradeda skelbti nutylėto Vilniaus vaizdus. Būtent nutylėtą, iš Artūro Zuoko ir kitų kandidatų į merus sekamos sėkmės pasakos išstumtą Vilnių, stengiasi išgirsti Lietuvos Sąrašas ir Naglis Puteikis.

Nuotraukų ir pastabų autorius Eugenijus Nazelskis yra Lietuvos kariuomenės kūrėjas, atsargos komandoras, pirmasis Lietuvos karinis atstovas ryšiams su NATO, Vilniaus Rasų seniūnijos pilietis.

Lietuvos Sąrašas kviečia vilniečius ir sostinės svečius dalintis nutylėto Vilniaus vaizdais.

Povilas Urbšys. Apie Sausio 13-osios vilties išdavikus, melagius, bailius ir amžiną laisvės troškimą

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje tenka stebėti, kaip valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai ir Darbo partija viešai aiškinasi tarpusavio santykius: socialdemokratų partijos vadovas Algirdas išvadina darbiečius [em]išdavikais[/em], o darbiečių patriarchas Viktoras irgi nelieka skolingas – išvadina juos [em]melagiais[/em] ir [em]bailiais[/em].

Politinis teismų procesas tęsiamas: įvyks dar vienas Garliavos smurto liudytojams iškeltos baudžiamosios bylos posėdis

[strong]Sausio 14-ąją, trečiadienį, 9 val. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme[/strong] toliau bus nagrinėjama Garliavos šturmo 2012 metų gegužės 17-ąją liudytojams iškelta baudžiamoji byla.

Nukentėjusiais šioje byloje yra pripažinti antstolė Sonata Vaicekauskienė ir portalo lrytas.lt žurnalistas Nerijus Povilaitis.

Justinas Marcinkevičius. Amžinam gyvenimui

[em]Žodis, tartas atsisveikinant su Sausio 13-osios aukomis Katedros aikštėje 1991 metų sausio 16-ąją.[/em]

Prieš daugelį metų čia stovėjo Didžiojo kunigaikščio Vytauto karstas. Dabar čia guli mūsų vaikai, ir mes apraudam jų žūtį, suprasdami, kad jie priklauso istorijai, kad jie dabar šildosi sužvarbusias rankas prie Amžinosios ugnies kartu su didžiaisiais mūsų tautos vyrais. Lietuva pasilenkia prie jų ir užkloja juos amžina laisve. Tai pirmieji tikrai laisvi Respublikos piliečiai ir pirmosios mūsų Nepriklausomybės aukos. Pasaulis mato – pasiekta smurto ir žiaurumo viršūnė: nužudyti, tankų vikšrais sutraiškyti beginkliai žmonės, kurie niekam negrasino, niekam nekėlė jokio pavojaus. Savo rankomis jie laikė apglėbę ne svetimą, ne užgrobtą, o SAVO žemę, jų akys buvo pakeltos į SAVO dangų, o į automatų šūvius jie atsakė skanduodami: Lie–tu–va! Jie ir krito su šiuo žodžiu lūpose, nunešdami jį prie Dievo kojų. Nedidelė Lietuva šiomis dienomis vėl tapo didelė. Ją iškėlė ir išaukštino žuvusiųjų didvyriškumas, dvasios tvirtybė, laisvės meilė. O Lietuva iškelia ir išaukština savo gynėjus, dar sykį patvirtindama, kad nemirtingumą ir amžiną šlovę suteikia tiktai Tėvynė.

In memoriam. Marcelijus Martinaitis. Sausio vidurnaktis

Šią naktį virš Vilniaus iškrito kruša su krauju,
ir širdys šiąnakt prisipildė žuvusių kraujo:
jie pirmieji tapo laisvi.
Žlegėdamas šliaužė purvas.
Iš namų bėgo žmonės į aikštes – tauta
ruošėsi prisistatyti Viešpačiui.
Akino šviesos blyksniai: Tiesos Angelas
staiga mums atvėrė pasaulio duris:
vienu akimirksniu paaiškėjo mūsų kilmė.

Austė Nakienė. Apie tris Baltijos šalis: kaip „dainuojanti opozicija“ virto „dainuojančia revoliucija“

Knygoje „Dainos galia“* latvių kilmės mokslininkas, Vašingtono universiteto profesorius Guntis Šmidchenas aprašo Baltijos šalių nacionalizmo raidą, tautinių dainų, giesmių ir valstybinių himnų kūrimo istoriją, o taip pat ir naujausiais laikais plačiai nuskambėjusį reiškinį – taikų nepriklausomybės siekimą 1988–1990 metais, kartais vadinamą „dainuojančia revoliucija“.

Artūras Račas. Neklystanti prezidentė

faktai.lt

Praėjusią savaitę vykusioje pirmojoje šiais metais spaudos konferencijoje prezidentė Dalia Grybauskaitė, paklausta, ar praėjusiais metais yra padariusi klaidų, atsakė neigiamai. Ir dar pridūrė, kad visus sprendimus priima naudodamasi turima informacija ir dėl nieko nesigaili.

Scroll to Top