2016

Dovilas Petkus. Europos Sąjungai nusikalto tik naciai

Pro Patria

Bent jau tokią išvadą galima daryti dėl principingo Europos Sąjungos (ES) sprendimo atmesti Rytų–Vidurio Europos šalių siekį komunistų ir nacių nusikaltimus traktuoti vienodai.

Abiejų totalitarinių režimų: nacių ir sovietų okupacijas patyrusi Lietuva kartu su analogiškus okupacinius siaubus patyrusiomis šalimis dar 2008 pasirašė vadinamą „Prahos deklaraciją“, kuria siekiama ES lygiu įtvirtinti dvigubo genocido sampratą. Tokie įstatymai leistų analogiškai nubausti komunistinio režimo nusikaltėlius, kaip Niurnberge buvo nuteisti naciai, bei skirti baudas tiems, kurie neigia sovietų padarytus nusikaltimus. Deja, europinėms institucijoms atrodo, jog Lietuvos aukos nėra lygiavertės.

„Mūsų senelių karta buvo dievų karta“

Bernardinai.lt

Vieno jų senelis buvo nacis, kito – sovietinio lagerio prižiūrėtojas. Po septyniasdešimties metų jų anūkai, abu rašytojai, vokietis Peras Leo ir rusas Sergejus Lebedevas kalba apie jausmus, sužinojus senelių praeitį, skirtingą prieigą prie istorijos ir literatūrinę raišką.

Teisingumo ministerija primena: nuo sausio 1-osios įsigalioja Administracinių nusižengimų kodeksas

Nuo Naujųjų metų įsigalioja Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), pakeisiantis daugiau kaip 30 metų galiojantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK). Šiame svarbiame įstatyme numatyta daug naujovių.

„Dar sovietmečiu priimtas, daug sykių keistas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas stokojo vientisumo, jame numatytų sankcijų visuma ir atskirų konkrečių nuobaudų griežtumas iškraipė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimą, todėl iš sankcijų visumos nebuvo aišku, kodėl kuris nors teisės pažeidimas pripažintas administraciniu teisės pažeidimu, o ne baudžiamuoju nusižengimu ar net nusikaltimu. Visos šios teisinės problemos bus išspręstos naujajame Administracinių nusižengimų kodekse“, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

STT pristato: „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ – ką tai sako apie Lietuvos valstybę?

Kviečiame susipažinti su Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu atliktu tyrimu „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“. Metams baigiantis paskelbtos sociologinės apklausos duomenimis, per pastaruosius metus kyšį prisipažino davę 16 proc. apklaustųjų – prieš porą metų tokių gyventojų būta 24 proc. Verslo atstovų, prisipažinusių, jog davė kyšį, skaičius per pastaruosius dvejus metus nepasikeitė – šių metų apklausoje tokių būta 5 proc., ankstesnėje apklausoje – 6 proc. Šių metų apklausoje dalyvavo ir valstybės tarnautojai – 6 proc. jų prisipažino davę kyšį.

Už kvietimą jungtis prie pilietinių iniciatyvų Lietuvoje gresia bauda

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) kvietimą dalyvauti pilietinėje iniciatyvoje arba viešame renginyje gali prilyginti pasiūlymui pirkti prekę ar paslaugą ir už tai numato baudą iki 3 tūkst. eurų. „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) nesutinka su tokia Inspekcijos pozicija ir mano, kad tai varžo nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklą.

Viktoras Pranckietis – apie fortepijoną ir užmojį mažinti Seimo narių skaičių

Rasuolė Bauraitė | „Lietuvos ryto“ televizija

Nemažai žmonių piktinasi naujojo Seimo darbu, neva jis kol kas nesiima jokių realių sprendimų, kurie atneštų naudą visuomenei. Kartais atrodo, kad Seimas kur kas labiau susikoncentravęs į institucijos problemas. Seimo nariai už parlamentines lėšas nebegali nuomotis automobilių, svarstoma įteisinti parlamentarų atostogas, galvojama, kaip mažinti parlamentarų skaičių. Tačiau Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad tai, kas gyventojams atrodo kaip Seimo narių privilegijos, kuo greičiau turi būti panaikinta, o dideli darbai netrukus prasidės.

Ar iš tiesų naujasis Seimas sprendžia tas problemas, kurios visuomenėje yra aktualiausios?

Žurnalistės Daivos Žeimytės ir V. Pranckiečio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.

„Forbes“: pagal sąlygas verslui Lietuva užima 15 vietą pasaulyje

Be komentarų.

investlithuania.com

Prestižinio verslo leidinio „Forbes“ sudaromame ir verslo sąlygas vertinančiame reitinge Lietuva per metus iš 17 vietos pakilo į 15 vietą. Kasmet sudaromame palankiausių verslui šalių reitinge Lietuva aplenkė tokias valstybes kaip Šveicarija, Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Izraelis ir kitas.

Per trejus metus „Forbes“ sudaromame sąraše Lietuva pakilo net per 10 pozicijų (visą sąrašą žr. ČIATiesos.lt red.).

Scroll to Top