Author name: Andrius Švarplys

Siūlome prisiminti aktualumo nepraradusį sociologo, Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos ir politinės filosofijos dėstytojo dr. Andriaus Švarplio komentarą, paskelbtą portale Tiesos.lt 2012 m. lapkričio 18 d.

Įžanga

Reikia konstatuoti liūdną faktą, jog mes iki šiol taip ir neturim bandymų susivokti, kas su mumis atsitiko per visą pedofilijos istoriją. Ką reiškia mergaitės paėmimas valstybiniu mastu? Ką reiškia tokios milžiniškos ir organizuotos jėgos politikoje, žiniasklaidoje, teisėsaugoje pasireiškimas? Ką reiškia tokio lygio manipuliacijos viešojoje erdvėje? Ką reiškia mūsų politikų veiksmai, o dar daugiau – neveikimas ir tyla? Ką tai pasako apie mūsų valstybę ir apie mūsų visuomenę? Ir galiausiai, ką reiškia pats baisiausias dalykas – lietuvių visuomenės tyla… (Nepaisant didelio ir tikro rezonanso, manau, kad visuomenė pratylėjo, leido valstybės intitucijoms savivaliauti ir todėl praleido progą apsivalyti).

Verta pasiskaityti jau vien tam, kad užduotume sau klausimą – kodėl?

Kodėl šitaip suprimityvinama ir šaržuojama tradicinės šeimos samprata? Kodėl specialiai parenkami ekscesai iš pagiriotų masių gyvenimo ir suvedami į tokius makrodalykus kaip lietuvių tradicijos, šeima ir net didžioji politika antrajame Respublikos prezidentų rinkimų ture?

Prieš pradėdami skaityti perskaitykite Kęstučio Girniaus straipsnį „Baikščioji „Drąsos kelio“ vadovė“.

Gaila, bet mano itin gerbiamas viešojo Lietuvos gyvenimo komentatorius suklupo. Laikėsi bene ilgiausiai, bet vis tiek atėjo laikas…

Įdomu tai, kad gerb. Kęstutis atkartoja visas pagrindines lietuviškojo politinio elito ir jų atstovų žiniasklaidoje diegtas klišes, naudotas vertinant pedofilijos istoriją.

Įvardysiu jas.

Gegužės 9 d. Achene, Vokietijoje, prezidentei D.Grybauskaitei buvo įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas. Mintis: už indėlį Europai.

Šia proga buvo pasakytos dvi kalbos: vyskupo dr. Heinricho Mussinghoffo ir Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės.

andriussvarplys.wordpress.com

Noriu vėl trumpai atkreipti dėmesį į lietuviškos politologijos specifiką. Vytauto Landsbergio kandidatavimas į partijos pirmininko postą absoliučiai visų pasisakiusiųjų politologų buvo komentuojamas iš galios pozicijų.

andriussvarplys.wordpress.com

Su savo lyderio rinkimais konservatorių partija galutinai pasuko į galios partijos raidos kelią. Susicementavo viduje, taip sakant. Vis dėlto norisi tikėti, kad gali egzistuoti ir teisingumo partija. Bent jau teisingumo poreikį išlaikanti partija. Su Vytautu Landsbergiu šis tikėjimas būtų išlaikytas.

N. Venckienės imuniteto atėmimas Seime mūsų medijas paskatino kreiptis komentarų į politikos apžvalgininkus ir ekspertus.

Pažiūrėkim.

Absoliutus viešosios erdvės politikos ekspertizės korifėjus, be jokių abejonių, yra Rimvydas Valatka. Šį kartą jis kalbėjo savo studijoje lrytas.lt, o paskui savo genialias įžvalgas suraitė naujojoje savo irštvoje – [email=http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/rimvydas-valatka-kedofilijos-saulelydis-500-325175]15min.lt[/email].

Konservatoriai savo partijos viduje vykdo neva demokratines lyderio paieškas – lygiuojasi į JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir kitų didžiųjų šalių partijas, kai atvirai, demokratiškai išsiaiškinamas stipriausias kandidatas, vadinamas lyderiu.

andriussvarplys.wordpress.com

Vytautas Rubavičius savo straipsnyje portale Tiesos.lt „Ūkio bankas: kas už spalvingos dūmų uždangos?“ išsako mintį, kad Ūkio banko bankrotas galbūt yra surežisuotas Prezidentūros, Lietuvos banko ir privačios advokatų kontoros, kad jie visi yra tarpusavyje susiję.

Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas yra Prezidentės statytinis. Bankroto procedūrą strateguoja ir vykdo advokatų kontora „Reidla Lejins & Norcous“. Laikinasis Ūkio banko administratorius A. Audickas viešai pripažino, kad jau nuo vasaros dirbo pas I. Norkų ir rengė planą dėl Ūkio banko, o dabar tai viešai pateikiama kaip privalumas – ši siaura draugų kompanija (I. Norkus su V. Vasiliausku dar yra netgi draugai nuo studijų laikų) esą jau įsigilinusi į reikalą, todėl tai valstybės lėšų taupymas. Kaip sako V. Vasiliauskas, „mano manymu, tiek kaštų, tiek laiko prasme samdytis teisininkus, kurie jau yra įsigilinę į reikalą yra efektyvu“ (žr. http://tiny.lt/kp79t4).