Author name: Tiesos.lt siūlo

15min.lt

Rugpjūčio 12 dieną daugelyje pasaulio šalių minima jaunimo diena. Ta proga Lietuvos statistikos departamentas skelbia pranešimą apie Lietuvos jaunimą.

2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 617,2 tūkst. 14–29 metų amžiaus jaunuolių. Per metus jaunimo sumažėjo 13,5 tūkst. Šio amžiaus asmenys sudarė 21 procentą visų šalies gyventojų. 14–29 metų amžiaus vaikinų yra 16,8 tūkst. daugiau nei merginų. Daugiausia (apie 90 tūkst.) buvo 21 ir 22 metų amžiaus jaunuolių.

Bernardinai.lt

[em]Gedinčios motinos išsakyta užuojauta turėtų būti pavyzdys Izraelio ir Palestinos vadovams[/em].

Dabartinis Izraelio ir „Hamas“ – Gazos ruožą valdančios karingos Palestinos grupės – konfliktas yra trečioji didelė šalių konfrontacija nuo 2007 m., kai „Hamas“ pradėjo kontroliuoti anklavą. Ją galima laikyti ir penktuoju ar netgi šeštuoju kartu – žiūrint, ką vadinsime didele konfrontacija. Kovą paprastai įžiebia smulkūs smurto veiksmai. Mūšiai paprastai baigiasi paliaubomis. Rezultatai dažniausiai tokie patys: susilpnėjusi „Hamas“, daug žuvusių – paprastai dalis jų vaikai – ir daug sugriautų pastatų.

„Respublika“

Kad birželio 29-osios referendumą sužlugdė politinės valdžios veiksmai ir neveikimas, bent man yra akivaizdu, nors vis pasigirsta balsų (ir iš pačių visuomenininkų), kad kaltas Tautos pasyvumas. Tokiems aiškinimams yra vienas atsakymas – kai valdžiažmogiai demonstruoja savo cinizmą ir Tautai plauna smegenis su savo demagogija, užuot kalbėjęsi su Tauta, ši paprasčiausiai nusispjauna. Tad visos referendumo nesėkmės vis viena veda link politinės valdžios.

Aušra Garnienė | „Kauno diena“

[em]Kitąmet vietos valdžią rinkti susiruošusiems piliečiams prie balsadėžių teks spręsti galvosūkius, nes į savivaldybių tarybas kandidatuojantys visuomenininkai rinkimų biuletenyje taps bevardžiais rinkimų komitetais A, B ar Ž[/em].

Antroji straipsnio dalis ČIA.

Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį ir sužinoti, kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai prieš dvejus metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Toli važiuoti nėra reikalo, šiandien pakalbėkim apie Estiją, apie kurios realią situaciją Lietuvoje labai mažai žinoma. Jei spręsime pagal publikacijas Lietuvos žiniasklaidoje, tai „audringai besivystančios ekonomikos šalis, kurioje dėka euro pastebimas investicijų augimas ir visokeriopas klestėjimas“. Gero tono ženklu laikoma, kalbant apie estus, priminti, kad „investuotojai aplenkia Lietuvą tik todėl, kad Estijoje euras, o pas mus litas“.

DELFI.lt

[em]Informacijos karų šaukliai nerimauja, įžvelgia vis daugiau mūšių laukų, ragina tinkamai mobilizuotis. Naujausias pavyzdys – tai apžvalgininko Aleksandro Matonio reakcija į Rusijos televizijos kanalo reportažą, kuriame ekspedicijos „Misija Rusija“ nariai pristatomi kaip turistai, besidomintys antrojo pasaulinio karo aukomis, ir kurie esą išreiškė viltį, jog ateityje bendros rusų-lietuvių grupės keliaus po Europą pagerbti kritusių sovietų karių. Pasak ekspedicijos vadovo, tą viltį išreiškė pati Rusijos žurnalistė[/em].

Alfa.lt

Dėl įstatymų nuolatos vyksta kova tarp valdžios ir visuomenės. Valdžia įstatymais visada stiprina savo galias, didina savo teises. Visuomenė kenčia, kenčia, tačiau, kai pratrūksta, įvyksta revoliucija, kuri pakeičia pagrindinį įstatymą ir visus kitus vienu metu.

Bernardinai.lt

[em]Izraelio karinė operacija, kuria siekta sustabdyti iš Gazos vykdomus Izraelio apšaudymus raketomis, taip pat sunaikinti iš Gazos į Izraelį vedančius tunelius, sulaukė gausios kritikos dėl civilių aukų skaičiaus. Žurnalo „Fathom“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas dr. Toby Greene‘as apie teisinius operacijos „Apsauginis skardis“ aspektus ir dilemas, su kuriomis susiduria Izraelio politiniai ir kariniai lyderiai, kalbėjosi su buvusia Izraelio karinių pajėgų Tarptautinės teisės departamento vadove, o dabar Tel Avivo universiteto Nacionalinio saugumo studijų vyresniąja tyrėja Pnina Sharvit-Baruch.[/em]

Rūta Jankuvienė | „Šiaulių kraštas“

Šiaulių miesto savivaldybė organizuoja autobusą į Baltijos kelią, į Pumpėnus, kur prieš 25 metus šiauliečiai stovėjo rankomis susikibę. Ne už dyką veš – už 40 litų. Meras tik verslininkų prašo labdaros, o pats miesto labdaros nesiūlo. „Ką žmonėms reikės pasakyti, kai vieni važiuos nemokamai, o kiti mokės?“ – stebisi verslo atstovai.

Irakui esant ant valstybės žlugimo ribos, mokesčiais ypač persekiojamos mažumų grupės, labiausiai Irako krikščionys, kurių tūkstančiai buvo priversti bėgti iš kovos lauko.

„Nenujautėme, kas mums nutiks atvykus į išvažiavimo iš miesto punktą. Ten buvo keli žmonės, stovintys gatvės viduryje, kurie liepė mums sustoti priešais juos“, – sakė Naghma, vidutinio amžiaus moteris, prisiminusi dieną, kai teko su šeima bėgti iš Mosulo.