Author name: Tiesos.lt siūlo

Ukraina parduodama už naftą ir dujas?

Tomas Dapkus, Romualdas Bakutis | Alfa.lt

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai vykusiame Europos išvadavimo dienos minėjime Normandijoje Vakarų lyderiams žadėjo per 30 dienų normalizuoti situaciją Ukrainos rytiniuose regionuose, kur veikia Rusijos remiami teroristai. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) kartu su Europos Sąjunga ir Didžiojo septyneto partnerėmis gali pereiti į aukštesnę sankcijų prieš Rusiją fazę, jei per žadėtas 30 dienų Rusija ir toliau rems terorizmą Ukrainoje. Tačiau Alfa.lt kalbintas Jungtinių Valstijų energetikos (naftos) sektoriaus konsultantas ir Atlanto tarybos narys Michaelas Moore iš naftininkų sostinės Hjustono sako, kad tai politikams nebus taip paprasta dėl energetikos sektoriaus ryšių su Rusija ir kylančių kainų.

Erika Drungytė. Kada atsitiks valstybė?

Patys baisiausi ir žiauriausi tautos atkirtimo nuo jos pačios būdai, kuriuos naudojo sovietų okupantai, mums yra žinomi. Masinis žmonių trėmimas šeimomis, kankinimai, žudymai, persekiojimai. Žmonės išvežti arba nužudyti, jų turtas nacionalizuotas, žemės perimtos, namai atiduoti kitataučiams arba šalies gyventojams, lojaliems okupantų valdžiai. Tai, kad šie veiksmai buvo daromi gerai suplanavus operacijas, kad būsimos aukos buvo numatytos tik darant prielaidą apie jų „priešiškumą“ sovietų valdžiai, tik darant prielaidą, kad pusė Lietuvos gyventojų yra „verti“ ištremti iš tėvynės, žino ir moksleiviai. Tačiau mūsų teismai konstatuoja, kad iki šiol „sovietų represijos nėra tinkamai įvertintos“. Ar tokio neįvertinimo siekė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras nuo 1992 metų kaupęs archyvus ir įrodymus, tačiau vis dar kažko pritrūkęs, kad Lietuvos valdžia galėtų paskelbti de jure tautos, o ne Lietuvos gyventojų genocidą? Kodėl iki šiol nėra pastatytų lentelių geležinkelių stotyse – „Lietuvių tautos genocido vieta“?! Kodėl iki šiol nebuvo vykdoma liustracija kaip išsivadavimo iš melo aktas? Sovietai sugebėjo visą pasaulį parklupdyti ant kelių vien tuo, kad jie Antrajame Pasauliniame tapo nugalėtojais, todėl tuojau po karo sugebėjo blokuoti siūlymą tarptautinėje konvencijoje genocidu pripažinti žmonių naikinimą politiniu pagrindu. Šitas jų melas ir atsiribojimas nuo atsakomybės tebeveikia iki šiol!

Būsimasis Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas: daliniai nesukomplektuoti, karo technika – beviltiškai pasenusi

15min.lt, prezidente.lt

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su kandidatu į Lietuvos kariuomenės vadus generolu majoru Jonu Vytautu Žuku. Susitikimo metu aptarta Lietuvos kariuomenės padėtis ir svarbiausi darbai, kurie laukia naujojo kariuomenės vado – valstybės gynybos pajėgumų ir saugumo didinimas, oro erdvės apsauga, teritorinė gynyba, kariuomenės rezervo rengimas bei savanoriškų pajėgų stiprinimas.

Parsidavėliai pareigūnai yra efektyviausias ginklas konkurencinėje kovoje

Kastytis Braziulis | Alfa.lt

Teisėsauga gaudo korupcininkus valstybės įstaigose ir įmonėse. Tačiau kas juos gaudo pačioje teisėsaugoje? Pareigūnai piktnaudžiauja tarnyba, atstovauja privačių kompanijų interesams, padeda privačioms kompanijoms mušti konkurentus, atimti iš jų verslus, valstybės užsakymus, padeda privačioms kompanijoms žlugdyti konkurentų dar nepradėtus projektus. Niekas šių piktnaudžiautojų ir parsidavėlių pareigūnų negali sustabdyti, nes jų veikla yra įslaptinta ir ją gina Lietuvos Respublikos (LR) įstatymai, kurių nuostatos prieštarauja LR Konstitucijai. Iki šios dienos nėra kontrolės mechanizmo. Taip pat net aukščiausia šalies valdžia – Seimas – neturi teisės kontroliuoti specialiųjų tarnybų veiklą.

D. Raulušaitis. Masinis žurnalistų klausymasis: nusprendė prokuroras, palaimino teisėja

[em]Vakar pranešta, kad teisėsaugos pareigūnai slapta klausėsi 17 žurnalistų – naujienų agentūros BNS buvusių ir esamų darbuotojų – pokalbių. Toks Lietuvoje iki šiol dar negirdėtas dalykas paaiškėjo ikiteisminio tyrimo dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo pabaigoje.[/em]

Kaip rašo portalas Delfi.lt, Generalinės prokuratūros surengtoje spaudos konferencijoje situaciją pakomentavo generalinio prokuroro pavaduotojas, laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas, Darius Raulušaitis.

Ar neturime geresnių eurokomisarų?

Kęstutis Girnius | lzinios.lt

[em]Sužinojus, kad sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis – Lietuvos kandidatas į Europos Komisijos (EK) narius, iškart kyla du klausimai. Ar Lietuva ir valdančioji koalicija tikrai neturi tinkamesnio kandidato į eurokomisarus? Ar Lietuva laiko postą EK tokiu nereikšmingu, kad ne itin svarbu, kas jį perims? [/em]

Lietuvoje nežinoma, kur dingsta šimtai vaikų

Evelina Valiuškevičiūtė | lrytas.lt

Lietuvoje kone kasdien dingusiu paskelbiamas vaikas. Laimei, dauguma vaikų atsiranda sveiki ir gyvi, nors ir būna prapuolę kelioms dienoms ar savaitei. Dažnai manoma, kad pasprukę vaikai su draugais šlifuoja gatves, tačiau su bėgliais dirbančios tarnybos tikina, kad yra visiškai kitaip. Kur jie būna?

Ieva Petronytė. Kaip mes mąstome apie politiką?

Bernardinai.lt

[em]X pasisako už abortų draudimą bei progresinių mokesčių įvedimą, o Y ilgisi sovietmečio bei mano, kad prezidento galios galėtų būti ir didesnės. Ar jų politinės nuostatos autentiškos, o gal mes žvelgiame į sudėtingą politinę realybę vadovaudamiesi tam tikromis ją supaprastinančiomis schemomis? Gegužės pradžioje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) buvo apginta disertacija „Nuostatų politiniais klausimais formavimasis pokomunistinėje valstybėje: Lietuvos atvejo studija“[/em].

[em]„Esu laiminga, nes tai buvo darbas, kurį buvo įdomu dirbti. Rašiau jį ne dėl to, kad labai norėjau tiesiog pabaigti doktorantūros studijas, bet iš tikrųjų mėgavausi pačiu tyrimu ir manau, jog jis yra prasmingas“, – sakė dr. Ieva Petronytė, VU TSPMI dėstytoja bei Pilietinės visuomenės instituto direktorė. Politologai neretai komentuoja visuomenės politines nuostatas, svarsto, nuo kokių sociodemografinių charakteristikų jos priklauso: pavyzdžiui, manoma, jog aukštąjį išsilavinimą įgijęs didmiesčio gyventojas galvos vienaip, o viešajame sektoriuje dirbantis mažo miestelio gyventojas – kitaip. Tačiau mokslininkei pasidarė įdomu, kaip žmonės tas nuostatas susiformuoja, kodėl jie galvoja būtent taip, o ne priešingai. Tam I. Petronytei prireikė pasitelkti ne tik politologines, bet ir psichologines teorijas bei metodus.[/em]

Scroll to Top