Author name: Tiesos.lt siūlo

Žygaičių seniūnijoje ir vėl kurstomos aistros

Karolina Stažytė | kurjeris.lt

[em]Prieš metus sulaukusi aršaus Žygaičių seniūnijos gyventojų pasipriešinimo sutartį dėl angliavandenilių paieškos bei gavybos Rietavo plote 2007 metais su Vyriausybe pasirašiusi UAB „LL Investicijos“ kurį laiką buvo pamiršusi kelius į Tauragės rajoną. Tačiau prieš mėnesį įmonė vėl ėmė domėtis kai kuriais Žygaičių seniūnijoje plytinčiais žemės sklypais, tuo sukeldama naują nerimo bangą. Ko jie siekia? Kokie tolimesni „LL Investicijų“ planai? Tokie klausimai kilo ne vienam Žygaičių seniūnijos gyventojui. Bendrovė teisinasi tiesiog bandanti įgyvendinanti dar prieš septynerius metus pasirašytą sutartį.[/em]

Antanas Kulakauskas: Visa ši situacija yra apgailėtina

[em]Spalio 16-osios Konstitucinio teismo sprendimas dėl generalinio prokuroro atleidimo pavertė Lietuvą kone vienintele neva demokratiška valstybe, kurioje generalinis prokuroras gali dirbti bet kaip – vis tiek nebus atleistas. Nebent jis pats nuspręstų pereiti į kitą darbą, išeitų į pensiją arba dėl ligos pats atsistatydintų. Nuo šiol jo negali atleisti ir Lietuvos Respublikos prezidentas.[/em]

[em]Paprašytas pakomentuoti padėtį, susidariusią po šio Konstitucinio Teismo sprendimo, istorikas ir politologas, VDU profesorius Antanas Kulakauskas alfa.lt portalui sakė[/em]:

Darius Kuolys: Lietuva verčiama Prezidento valda

Bernardinai.lt

Komentuodamas [url=http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/konstitucinis-teismas-vercia-lietuvos-respublika-prezidentes-viespatyste]šios dienos Konstitucinio Teismo nutartį[/url] Darius Kuolys Bernardinai.lt sakė, kad tokie sprendimai būdingi nedemokratiniams režimams: „Šis sprendimas rodo, kad Konstitucinis Teismas, kaip Baltarusijoje ir Rusijoje, ima aptarnauti jėgos struktūras.

Penki argumentai už ir prieš eurą

Marius Matulevičius | ekspertai.eu

Pirmomis sausio dienomis prasidėjo intensyvi euro įvedimo informacinė kampanija. „Šiam procesui įsibėgėjus kalbėti apie tai, ar reikia įsivesti eurą, reikštų mėginti prajuokinti visą pasaulį“, – taip šiandien pareiškė Vitas Vasiliauskas. Jis mano, jog tiek verslas, tiek Vyriausybė, tiek Lietuvos bankas euro įvedimui ruošėsi jau dešimt metų – nuo 2004 metų stojimo į ES sutarties pasirašymo. Tačiau rimtesnės diskusijos apie euro įvedimo minusus ir pliusus prasidėjo tik dabar. Žmonėms pateikiama pakankamai daug finansinių ir politinių argumentų, tačiau iki galo neaišku, kuriais iš jų galima pasitikėti. Kokią įtaką euras padarytų kiekvienos šeimos finansams? Ar euras padėtų sumažinti emigraciją bei neigiamas demografines tendencijas? Kaip vieningoji valiuta paveiks Lietuvos ekonomikos galias? Ar galutinis nacionalinės pinigų politikos atsisakymas nesusilpnins mūsų suvereniteto? Taip pat ne vienas savęs klausia: „Nejaugi nėra kitų alternatyvų?“ Įdomu tai, kad kol kas tik dvi parlamentinės partijos besąlygiškai pasisako už euro įvedimą 2015 metais – tai socialdemokratai bei Tėvynės sąjunga. Liberalai siūlo euro įvedimą atidėti, tvarkiečiai pasisako už referendumą, Darbo partija bando išsiderėti socialinių ir politinių kompromisų.

Šiame tekste pateikiame penkis svarbiausius argumentus, kuriuos dažniausiai naudoja euroentuziastai ir euroskeptikai.

Zigmas Vaišvila: Daugiadienės lenktynės dėl referendumo tęsiasi

alkas.lt

Po sausio 14-os dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdžio, kuriame toliau buvo svarstomas Lietuvos piliečių pasisakančių už referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams parašų likimas, Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbasi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, talkinančiu referendumo „Tautos valia“ iniciatyvinei grupei  Zigmu Vaišvila.

Scroll to Top