Aktualu

Diskusija: Ko reikia, kad politika taptų kilnia veikla?

Komentarų: 18 / Autorius /

Šiandien Seimo nariai rinkosi į rudens sesiją – prasidėjo naujas politinis sezonas. Ką jis atneš Lietuvai? Bus pakeistas Darbo kodeksas? Valstybinės kalbos statusas? Priimtos naujos pabėgėlių kvotos? Paskatinta savų emigracija? Ar …?

Siūlome skaitytojų dėmesiui Seimo nario Povilo Gylio straipsnį ir kviečiame diskutuoti, ar įmanoma pakeisti įsivaizdavimą, jog politika yra iš prigimties nešvarus užsiėmimas? Ko reikia, kad šalyje atsirastų tikri politikai ir tikra politika? Ko reikia, kad antipolitika neužgožtų politikos? Kaip Lietuvos piliečiai galėtų aktyviau imtų ginti bendrąjį gėrį?

Povilas Gylys: „Politika yra kilni veikla“

Jeigu kur nors viešame susibūrime neatsargiai prasitartum, kad politika yra tauri veikla, gali tapti grupinio smurto auka. Gal fizinės, o gal tik psichologinės atakos objektu. Nes tūlas lietuvis per visą savo gyvenimą buvo pratinamas prie minties, kad politika yra purvinas, negarbingas užsiėmimas. Tokią nuostatą galima paremti daugybe pavyzdžių. Tai atviras, akiplėšiškas politikų melas, politinės išdavystės, postų vaikymasis, „atkatai“, juodosios partijų buhalterijos ir t.t. Gaila, bet sunkokai sektųsi rasti priešingų – geros elgsenos valdžioje pavyzdžių…

Irena Vasinauskaitė. Suomijos premjeras pasisiūlė apgyvendinti pabėgėlius savo užmiesčio name – kiek jų priglaus mūsų Turniškės?

Komentarų: 40 / Autorius /

Pranešimas apie Suomijos premjero Juha Sipila ketinimus padėti iš nuolatinių gyvenamųjų vietų Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Afrikoje karo, skurdo bei bado išvytiems nelaimėliams viename mūsų sisteminių portalų puikavosi trumpai – vos spėjau perskaityti ir garsiai paironizuoti: koks užkrečiantis pavyzdys mūsų bestuburei valdžiai, jau mikčiojančiai, kad pagal išgales sutiks priimti ne 350, o per 2000 pabėgėlių… O gal čia tik aš ko nors nesupratau – gal premjeras Algirdas Jonas Butkevičius bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kalbėjo apie savo asmenines ar savo luomo išgales?

Irena Vasinauskaitė. Kieno valia, kur ir kada prašapo drąsi, pilietinė tiriamoji žurnalistika?

Komentarų: 75 / Autorius /

„Pirmasis tiriamosios žurnalistikos tyrimas turėtų būti tema – kodėl Lietuvoje nėra tiriamosios žurnalistikos. Kai tą klausimą nuodugniai ištirsime, galėsime pradėti tirti ir kitus klausimus. Ir tirs visai ne tie, kurie skelbiasi esą žurnalistais ir visai ne su tomis duomenų bazėmis, kurias gromuliuoja didžioji žiniasklaida, tiriamiesiems leidus“ [komentatorius Tarabilda].

Perskaičiusi šitą komentarą prisiminiau, kad mano jaunystės metais laikraščiai turėjo tokią rubriką „Laiškas pakvietė kelionėn“. Tuomet leidinių korespondentai demonstruodavo savo sugebėjimus išsiaiškinti konkrečią situaciją, jos aplinkybes ar atsiradimo priežastis. Dienos šviesą išvysdavo bent parodomosios publikacijos, kuriose buvo ginamas laiško autorius. Sąjūdžio laikais, kai masiškai steigėsi nauji laikraščiai, nebeturintys nuorodų, kad tai yra vienos partijos „organas“ [jaunimui, ko gero, toks terminas sukels juoką, o mano kartos žmonės dar mena, kad po respublikinių ar vietinių laikraščių rubrikomis buvo tokia nuoroda: „komunistų partijos organas], gyvavo nerašyta taisyklė ginti silpnesnįjį, žiniasklaidai besiskundžiantį žmogų.

Atgimimo pradžioje, kol ant Sąjūdžio bangos įsisteigusios žiniasklaidos priemonės dar nebuvo tapusios verslu ar pakrikštytos ketvirtąja valdžia, pasitikėjimo reitingų lentelėse žiniasklaida karaliavo jų viršūnėje. Ir kas tais 1988–1990 metais galėjo įsivaizduoti, kad jauna mergina bus sistemos viešųjų ryšių „pagimdyta“ teroristė, o mažas vaikas atiduotas „saugoti“ tiems, kurie išniekino jos vaikystę?

Laisvūnas Šopauskas. Ką Lietuvai atneš naujasis JAV projektas?

Komentarų: 37 / Autorius /

Rugpjūčio 10 dieną Lietuvos žiniasklaida išplatino BNS pranešimą, kad Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ieško, kas Baltijos šalyse galėtų organizuoti „tiriamosios žurnalistikos mokymus Rusijos propagandai Baltijos šalyse atremti“, ir kad pagal ambasados sumanymą bus siekiama, jog „mokymuose dalyvautų Baltijos šalių kalbomis bei rusiškai rašantys karjerą pradedantys ir jau patirties turintys žurnalistai“.

Sumanymas išties įdomus. Rusijos režimas iš tiesų varo pasibjaurėtiną propagandą ir savo šalyje, ir užsienyje, ir ši veikla yra vertas dėmesio tyrimo objektas tiek mokslininkams, tiek žurnalistams. Kas be ko, ir mokymasis dar niekam nepakenkė. Juo labiau – tiriamosios žurnalistikos, kurios – bent Lietuvoje – telikę tik trupiniai.

Tačiau esminis klausimas čia, kaip suprantate, yra kitas: kas bus tie mokytojai? Nuo to juk priklausys ir tai, ko jie mokys, ir tai, ko jie išmokys. Ar atvažiuos sociologijos, politologijos ir tiriamosios žurnalistikos specai iš už Atlanto? O gal JAV ambasada ieško vietinių meistrų, kurie pasidalytų savo patirtimi su gizeliais?

JAV ambasados Lietuvoje internetiniame puslapyje skelbiamas viešas tokios paslaugos pirkimas Baltijos šalyse. Paraiškų laukiama iki rugpjūčio 31 dienos, jas gali teikti „privačios pelno nesiekiančios organizacijos iš viešojo arba privataus sektoriaus“. Mokymai truktų metus, jiems įgyvendinti skirta iki pusės milijono dolerių. Sumanymą finansuoja JAV Valstybės departamentas, vykdantis ilgalaikes programas, skatinančias efektyvią žurnalistiką visame pasaulyje.

Liudvikas Jakimavičius. Ar „prinoko“ laikas impičmentui?

Komentarų: 114 / Autorius /

Ne pirmas kartas, kai prezidentė per šešerių metų prezidentavimo laiką savo viešais pasisakymais glumina visuomenę. Politikai, politologai ir žiniasklaida, regis, jau susitaikė su tokia mūsų valstybės pirmojo asmens stilistika ir dėl visiems nujaučiamų priežasčių linkę geriau patylėti negu išdrįsti ir prasižioti.

Gal ir galima būtų nurašyti stačiokiškai „stilistikai“ prezidentės viešąją raišką, aiškinant, kad ji skirta menkiau politikos reikaluose išprususiam adresatui, siekiant jo palankumo, bet valstybė susideda ne vien iš prezidentę mylinčių ir kol kas nesusipratusių ar piktavalių rinkėjų. Ne vienas prezidentės pasisakymas ir jų turinys signalizuoja, kad prezidentė nevengia peržengti Konstitucijos jai deleguojamų įgaliojimų zoną.

Kiekvienas viešai ištartas pirmojo valstybės asmens žodis turi ir visai kitą adresatą – tai institucijos, kurios gauna signalą veikti viena ar kita kryptimi, nelygu kaip tas žodis artikuliuojamas. Dar nesibaigė „Snoro“ banko bankroto istorija, atnešusi valstybei milijardinius nuostolius, istorija, kurioje prezidentūra griežė pirmuoju smuiku. Nesiliauja metų metus besitęsiantis prezidentės kišimasis į politinę valstybės sistemą (ypač artėjant rinkimams), reiškiant savo šališką nuomonę vienų ar kitų partijų ar asmenų adresu.

Diskusija. Ar viešųjų erdvių debalvonizacija ir yra lietuviškoji desovietizacija?

Komentarų: 191 / Autorius /

2015 m. liepos 26 d.

Pagaliau. Pagaliau ir ant Žaliojo tilto nebeliko sovietinę okupaciją menančių ženklų, pagaliau nepabaigiamam ginčui padėtas kablelis: nukelti negalima palikti. Rimsta ir didžiosios žiniasklaidos sukeltas triukšmas – vis dėlto vasara, atostogų metas, ir permainingo oro prognozės tampa kur kas aktualesne informacija.

Tačiau „tušti“ Žaliojo tilto skulptūrų postamentai vis dar pilni mūsų prisiminimų – numanau, skirtingų spalvų ir atspalvių, jie žadina ir įvairių minčių, tad kol dar norisi jais dalytis, kviečiu Tiesos.lt skaitytojus į diskusiją apie laikmetį, kurį vienaip ar kitaip vis dar išgyvename.

Krescencijus Stoškus. Atviras laiškas diskusijai: Ir vėl… prie sudužusios geldos?

Komentarų: 387 / Autorius /

Pasigirdo redaktorės Ramutės skambutis. Ji prašo atsiliepti į kokią nors [url=http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/pasiulyk-klausima-diskusijai]Tiesos.lt svetainės skaitytojų jau pasiūlytą temą[/url]. Pasakiau, kad ir pats turiu aktualių temų.

Bet kai atsiverčiau tuo metu Liudviko Jakimavičiaus moderuojamą diskusiją ir, pasidomėjęs daugiau, sužinojau apie tai, kas įvyko „Lietuvos sąraše“, viskas apsivertė. Negalėjau patikėti, kad įvykiai jau taip toli yra nuėję. Jeigu būčiau stovėjęs toliau nuo jūsų veiklos, turbūt būčiau pasakęs: gerai, kad ir šį sykį susilaikiau nuo tiesioginės politinės veiklos. Dabar skauda. Ir stipriai. Daugiau, negu įsivaizdavau. Keletą dienų nėjo išstumti iš galvos to, ką sužinojau. Atkrito ne tik mano tema. Beverčiai pasirodė ir skaitytojų siūlymai.

Užvaldė mintis: kam reikia ieškoti kitų temų, kai neturime atsakymo į patį svarbiausią situacijos užduodamą dienos klausimą: ką daryti toliau?

Liudvikas Jakimavičius. Diskusijai: Ką veikia zombiai nuo rinkimų iki rinkimų?

Komentarų: 281 / Autorius /

Prieš rinkimus (Prezidento, Seimo, savivaldos) labai gera proga susipažinti su daugybe tobulų nepažįstamų žmonių. Neįtikėtinas dalykas – Lietuvoje tokių gyva gausybė: visi jie maloniai tau šypsosi, tiesiog lenda iš lankstinukų ir reklaminių skydų bei laikraščių, kitas net dovanoja pakiuką sėklų – tokie geručiai, nors prie širdies glausk. Negana to – jie turi idėjų, kaip mažinti Lietuvoje skurdą, socialinę atskirtį, pertvarkyti politinę, teisinę, švietimo ir kitas sistemas, iš esmės keisti atmosferą valstybėje, susigrąžinti išsivaikščiojusius, skatinti jaunimo integraciją, smulkųjį ir vidutinį verslą, siūlo ir dar gausybę banalybių, kurių ant jaučio odos nesurašysi. Visos programos seniai parašytos. Daugiau mažiau visos tobulos, vienų nuo kitų pavogtos, tų pačių piarinių firmų nugludintos ir už tą pačią kainą iš rinkėjų kišenių parduotos.

Absurdiškas sumanymas jas kurti, spausdinti, platinti, kaip tuščias laiko gaišimas yra jas skaityti, gilintis, ieškant skirtumų, kuo viena politinė partija nuo kitos skiriasi. Jokio skirtumo, kas ten prieš rinkimus ką berašytų ar bešnekėtų ir kaip vieni kitus koneveiktų. Išrenkama vis viena ta pati valdžios partija, kuri patogiai įsitaiso, persidalija, kas kam priklausė, tebepriklauso ar nebepriklauso, perstumdo kėdes ir sėdi iki artėjančių naujų rinkimų. Prieš numatytą terminą vėl suaktyvėja ir vėl kuria iliuzinius vaizdinius, kad Lietuvos politinė sistema gyva, kad katilas kaista, o jame pagal jau kitą receptą kunkuliuoja naujas įvairiaspalvių „daržovių“ rinkinys.

Kokių darbų turėtų imtis Lietuvos Sąrašas artimiausiais metais? (papildyta naująja LS programa)

Komentarų: 133 / Autorius /

Šiandien, liepos 2 dieną, trejų metų sukaktį minintis Lietuvos Sąrašas renkasi į pirmąjį partijos suvažiavimą.

Suvažiavime bus aptartos partijos veiklos ir finansų ataskaitos, apsvarstytos Lietuvos Sąrašo veiklos perspektyvos, patvirtinti atnaujinti partijos įstatai ir programa, išsirinkta partijos taryba ir pirmininkas.

Scroll to Top