BNS
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis Sirijoje kaunasi dėl savo nacionalinių interesų, o ne gindama jos prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą).
„Žinoma, mes kaunamės ne už konkrečius lyderius – viena vertus, mes giname savo nacionalinius interesus“, – sakė D.Medvedevas.
Vatikano radijas
Izraeliečių patikros postai palestiniečių zonose Jeruzalėje yra laikomi saugumo priemonėmis, kurios neužtikrina saugumo, priešingai – tik dar labiau didina žmonių pyktį ir nerimą, kursto keršto jausmus.
Jeruzalės katalikų „Caritas“ direktorius t. Raed Abusahliah šiais žodžiais įvertino neigiamas pasekmes sukeliantį sprendimą uždaryti Rytų Jeruzalės zonas, kuriose per palestiniečių išpuolius pastarosiomis dienomis žuvo keli Izraelio piliečiai. Pasak t. Raedo, galima uždaryti kiek tik nori zonų, tačiau saugumas bus užtikrintas ne taip: „Vienintelis būdas, kad visi galėtų džiaugtis pastoviu saugumu, yra laisvės gražinimas palestiniečių tautai“, – pareiškė katalikiškai žinių agentūrai „Fides“ Jeruzalės „Caritas“ direktorius.
Andrejus Ilarionovas, buvęs Rusijos prezidento patarėjas, papasakojo, kad Rusijos Federacija karui su Ukraina išleido 377 milijardus JAV dolerių.
Apie tai A. Illarionovas rašė savo dienoraštyje.
„Vienas iš būdų, kaip įvertinti Ukrainos karą, buvo pasiūlytas V. Putino ataskaitoje. Galutinė suma gaunama sudėjus kelių ataskaitoje nurodytų pozicijų rezultatus (tiesioginės išlaidos, pabėgėliai, Krymas) ir sudaro apie 800 mlrd. rublių arba apie 18 mlrd. dolerių 2014–2015 metais vyravusiu kursu“, – sakė jis.
Be to, pasak ekonomisto, šis įvertinimas neapima visų išlaidų, į kurias tokiu atveju derėtų atsižvelgti.
Dviejų skirtingų specialistų – izraeliečio ir libaniečio, turinčių praktinės, kaip užtikrinti saugumą esant tarptautiniams ir religiniams konfliktams, – požiūriai į migraciją leidžia geriau suvokti grėsmes, kilusias Lietuvos pilietinei visuomenei.
Už politikų klaidas visada sumoka pilietinė visuomenė. Ir bet kuri sudėtinga situacija, panaši į dabartinę dėl migrantų srauto, reikalauja sisteminio problemos suvokimo. Galime protestuoti ar panikuoti dėl esamos situacijos, tačiau pilietinei visuomenei svarbiau yra blaiviai, įvertinus visas aplinkybes, parengti sistemines priemones ginti savo interesams.
Spalio 14 dieną, trečiadienį, 15 val. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto 402 auditorijoje (Vokiečių g. 10, Vilnius) vyks vieša profesorių Alvydo Jokubaičio ir Vytauto Radžvilo diskusija „Europa ant tautų kraustymosi slenksčio: saulėlydis ar nauja pradžia?“
Renginio puslapis Veidaknygėje (žr. ČIA).
Delfi.lt
Rusija vykdo taikią užsienio politiką ir yra viskuo apsirūpinusi šalis, kuriai nereikalingos svetimos teritorijos arba ištekliai, sekmadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.
„Rusijos išorinė politika yra taiki – nė kiek neperdedant“, – šalies vadovas sakė duodamas interviu vienai televizijos „Rossija 1“ laidai.
„Jeigu pažvelgtume į pasaulio politinį žemėlapį ir pamatytume, kokia yra Rusija, taptų aišku, kad mums nereikalingos nei svetimos teritorijos, nei svetimi gamtos turtai. Pas mus visko apstu. Mes – viskuo apsirūpinusi šalis“, – pabrėžė V.Putinas ir pridūrė, kad Rusijai nėra jokios būtinybės su kuo nors kariauti arba konfliktuoti.
DELFI.lt
Sunku numatyti galutines prezidento Vladimiro Putino nutarimo įsivelti į Sirijos pilietinį karą pasekmes. Bet intervencija Sirijoje reiškia, kad Rusija neturi planų imtis karinių veiksmų prieš Lietuvą ar kitas Baltijos šalis. Kai karas vyksta dviejuose frontuose, neskubama atidaryti trečiojo, ypač kai šalis neturi daug patyrusių karių.
Net agresyvesnieji Rusijos kariškiai ir politikai tai supranta. Jau keletą mėnesių deeskaluojamas konfliktas Rytų Ukrainoje. Smarkai sumažėjo apsišaudymai, gana sąžiningai laikomasi paliaubų. Įtariu, kad separatistams buvo nurodyta laikytis santūriai, kai Putinas veikiausiai prieš kelis mėnesius nutarė sutelkti dėmesį į Siriją ir ten siųsti savo karius.
Bernardinai.lt
Vienas esminių Europos migracijos krizės bruožų, be didžiulio migruojančiųjų skaičiaus, yra begalinės diskusijos apie tai, lydimos emocijų, kurios nepadeda spręsti šios sudėtingos situacijos. Svarbūs klausimai sprendžiami remiantis „emociniais traukuliais“, kaip tai įvardijo Peteris Hitchensas.
Tai nereiškia, kad pabėgėlių padėtis neturėtų sukelti emocijų. Problema iškyla, kai naujienų analitikai, vyriausybių nariai ar Bažnyčių atstovai pristato situaciją kaip dikensišką dilemą, kuri nepalieka kitos išeities, tik pasirinkti Skrudžą arba Tiny Timą.
BNS
Europos Sąjungos šalys trečiadienį pradeda karinę operaciją Viduržemio jūroje, per kurią karo laivai patruliuos tarptautiniuose vandenyse ir suiminės migrantus gabenančius žmonių kontrabandininkus, pramintus „jūrų mafija“.
Pro Patria
„Liberalizmas yra Vakarų savižudybės ideologija,“ – rašė Jamesas Burnhamas 1964-aisiais. Burnhamas pranašavo, kad liberalų naivus didžiadvasiškumas, palenkiantis jų pačių tautų ir valstybių interesus utopiškiems ir altruistiškiems impulsams, priartins Vakarų civilizacijos galą. Ar jis klydo? Verta apsvarstyti, kas vyksta Europoje.
Serbija, Vengrija ir Slovakija – mažos šalys, jaučiančios, jog bus prarytos prieglobsčio ieškotojų iš musulmoniškojo pasaulio – mėgina uždaryti savo sienas ir apsaugoti savo prigimtą teritoriją. Jų išlikimo instinktas, jų gelbėjimosi valties etikos įsisąmoninimas, yra tikslūs. Vis dėlto jos yra smerkiamos už bandymą išsigelbėti.
