Gynybos politika

delfi.lt

Pastarųjų dviejų dešimtmečių kariniai konfliktai Europoje verčia susimąstyti, ar Lietuva gali tapti ginkluotos agresijos objektu.

Neginti valstybės, neiššauti nei vieno šūvio agresoriaus kryptimi, išduoti bendražygius, valstybę – koks valstybės pilietis taip galėtų pasielgti? Norėdami sužinoti atsakymą privalote perskaityti visą straipsnį. Jis ilgas, bet, tikiuosi, įdomus. Nesinori, kad istorija pasikartotų.

Tarpukario laikų saugumas buvo stiprus ir pajėgus kovoti su grėsmėmis valstybei. 1926 metais Lietuvos saugume dirbo beveik šimtas darbuotojų. 1940 metais Lietuvos valstybės saugumo departamente dirbo daugiau kaip 500 darbuotojų. Darbuotojų skaičius didėjo pagal tuometinės valdžios poreikį ir sprendžiamus uždavinius.

Pareigūnai buvo išsilavinę. Kauno policijos mokykla organizavo 3–4 mėnesių kursus darbuotojams. Darbuotojai, turintys ilgametę darbo patirtį ir žinių, mokė jaunus darbuotojus. Keletas saugumo darbuotojų studijavo užsienyje. Saugumo patalpose buvo įrengta speciali biblioteka, kurioje darbuotojai galėjo skaityti knygas, gilinti žinias bei plėsti savo akiratį. Saugumo darbuotojai turėjo gerai žinoti šalies politinį gyvenimą, politines partijas, visuomenines organizacijas bei nelegalias ekstremistines grupuotes.

Valdžia negailėjo pinigų Saugumo departamentui. Vyriausybė Valstybės saugumo departamento finansavimui 1939 metais skyrė 0,76 proc. valstybės biudžeto lėšų. Šiais laikais mūsų valstybės biudžetą sudaro apie 8 mlrd. eurų. Jeigu valstybė Saugumo departamentui skirtų 0,76 proc. biudžeto pajamų, tai sudarytų daugiau kaip 60 mln. eurų. Šių laikų Valstybės saugumo departamentas gali tik pasvajoti apie tokio dydžio biudžetą.

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schäuble) interviu laikraščiui „Bild am Sonntag“ išdėstė poziciją, jog norėdama susidoroti su saugumo iššūkiais viduje ir užsienyje, ES privalo turėti bendrą kariuomenę vietoje 28 nacionalinių kariuomenių. Jis taip pat sakė, kad ES turi labiau įsitraukti į Vidurio Rytų ir Afrikos krizių sprendimą.

Delfi.lt

Jau daugiau nei ketvirtį amžiaus gyvename laisvoje ir demokratinėje valstybėje. Lietuvos piliečiai gali jaustis pakankamai saugūs, nes Lietuva – stipriausio karinio Aljanso narė, o būdami valstybės – Europos Sąjungos narės piliečiais, mes turime žymiai didesnes galimybes.

Tuo pačiu reikia pripažinti, kad valstybės valdyme neišvengta ir klaidų, kurios gali formuoti Lietuvai nenaudingą įvaizdį NATO ir ES sąjungininkių akyse ir kelti grėsmę tiek mums, tiek ir mūsų sąjungininkams. Daugelis Nacionalinio saugumo tematika besidominčių ekspertų, be abejonės, akcentuotų gynybos finansavimo svarbą ir būtų teisūs, bet šį kartą norėčiau atkreipti dėmesį į tas nacionalinio saugumo spragas, kurioms užkamšyti būtina tik politinė valia, o ne finansiniai resursai.

Edmundas Jakilaitis | „Dėmesio centre“ | LRT.lt

Naujajam Viešojo saugumo tarnybos vadovui Ričardui Pociui viešai prabilus apie skandalingą situaciją šioje institucijoje, sujudo ir Seimo nariai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aiškinosi problemas, jau kelis dešimtmečius kamuojančius tarnybą.

„Sunku patikėti, tačiau Viešojo saugumo tarnyboje nebuvo atliktas joks auditas, nors visose kitose institucijose tikrinimai atliekami kasmet“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Tuo metu šio komiteto narys Andrius Mazuronis viešuose R. Pociaus pasisakymuose apie rimtas tarnybos problemas įžvelgia politinį turinį ir tai esą kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Apie tai – pokalbis su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku A. Paulausku, komiteto pirmininko pavaduotoju Arvydu Anušausku ir komiteto nariu A. Mazuroniu.

BNS

Varšuva pageidauja, kad būtų denonsuota 1997 metų NATO sutartis su Rusija ir taip atvertas kelias Aljansui įkurti nuolatines karines bazes Lenkijos teritorijoje.

Lenkijos naujos dešiniosios vyriausybės užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis) trečiadienį paskelbtame interviu tvirtina, kad šitą sutartį būtina atšaukti, nes ji nustato „nelygybę“ tarp naujųjų ir senųjų NATO narių.