Bažnyčios socialinis mokymas

Vatikano radijas

Popiežius Pranciškus savo katechezėse daug kartų pabrėžė, kaip svarbu peržengti žodžius, intencijas ir deklaracijas ir paversti juos veiksmais ir pasirinkimais. Vien deklaracijose liekantis krikščionis, leidžia suprasti Pranciškus, nėra geras krikščionis. Krikščionybė nėra „kalbėjimo religija“, yra pasakęs Šventasis Tėvas. Susitikime su jaunimu iš viso pasaulio Krokuvoje praėjusią vasarą Pranciškus perspėjo apie „sofos-laimės“ pagundą: likti ant sofos, patogiai, saugiai, galbūt su masažu, prieš televizorių ar video žaidimus, be jokių baimių ir skausmo, be nuovargio ir rūpesčio. Iš tiesų už šios pagundos slepiasi tylus dvasios paralyžius.

Vatikano radijas

„Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai“, skelbiama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Jos preambulėje pabrėžiama, kad „visų žmonių giminės narių prigimtinio orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas“, o to nepaisymas „pastūmėjo vykdyti barbariškus aktus, kurie papiktino žmonijos sąžinę, ir didžiausiu paprastų žmonių siekiu buvo paskelbtas pasaulio, kuriame žmonės turi žodžio bei įsitikinimų laisvę ir yra išlaisvinti iš baimės ir skurdo, sukūrimas“.

Vatikano radijas

Konstantinopolio ortodoksų patriarchas Baltramiejus, jau dešimtmečius kalbantis apie žmogaus ir žmonijos atsakomybę už aplinką, už Kūriniją, pripažintas lyderis šioje srityje, lapkričio 3-ąją paskelbė žinią, skirtą netrukus Marakeše prasidėsiančiai Jungtinių Tautų peržiūros konferencijai apie klimato kaitą, dažnai vadinamai tiesiog COP22. Pastarasis skaičius nurodo, kad tai 22 peržiūros konferencija nuo 1992 metų, kai buvo pasirašytas Rio tarptautinis susitarimas.

Šis skaičius, pažymi patriarchas Baltramiejus, tam tikra prasme yra skausmingas rodiklis: 197 valstybės pasirašė Rio konvenciją, vyko daugybė derybų, pridėta įvairių papildomų protokolų, tačiau daugeliu požiūriu pasiekta pažanga yra maža: dėl susitarimo nesilaikymo ir dėl jo pažeidinėjimo. Svarbiausi pasaulio lyderiai sutarė: aplinkos ir klimato kaitos problema egzistuoja, tačiau nesiėmė praktinių ir paliečiamų veiksmų.

Bernardinai.lt

Vietoje įžangos

Kiekviena žmogaus gyvenimo patirtis, nelygu kokia ji būtų — istorinė, politinė, estetinė, intelektualinė, socialinė, religinė ar pan. — yra vienaip ar kitaip integruojama į dvasingumo patirtis. Naujai apmąstyti kankinystės precedentai kaip „dvasingumo koncentratas“ gali tapti puikia priemone ieškant dialogo su postmodernia arba „pokrikščioniška“ kultūra, kurioje vis svarbesnė tampa informacinė erdvė. Tad iš pirmo žvilgsnio keistokas santykis tarp kankinystės ir medijų persunkto dabarties krikščionio gyvenimo ir bus šio teksto probleminis pagrindas.