Mano nagrinėjamos baudžiamosios bylos teismo posėdžiuose antstolė Sonata Vaicekauskienė, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos Gražina Didžbalienė, Evelina Talalienė, policijos operacijai namo viduje vadovavęs ir antstolę saugojęs policijos viršininkas Romas Oželis, Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas parodė, kad prievartos nei prieš vaiką, nei prieš Neringą Venckienę nebuvo.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Aloyzas Kruopis, Regina Pocienė ir Linas Šiukšta 2020 m. kovo 25 d. paliko man galioti tris kardomąsias priemones: 1) intensyvią priežiūrą, 2) 10 000 Eur užstatą, 3) dokumentų paėmimą.
Nutartyje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai nurodo: „Argumentus dėl tariamai kitokios teismų praktikos kitose baudžiamosiose bylose sprendžiant kardomųjų priemonių klausimus kolegija atmeta. Pažymėtina, kad skunde nepaminėta apie jokią konkrečią galiojančią teismų praktiką taikant BPK normas, reguliuojančias kardomųjų priemonių taikymą. Paminėta tik apie keletą plačiau žiniasklaidoje paviešintų kitų baudžiamųjų bylų ir tik apie tai, kad kitiems asmenims tose bylose teismai taikė švelnesnes kardomąsias priemones ir taikė mažesnį tų priemonių skaičių“.
Tauragės apylinkės teismas, praėjusią savaitę paskelbė nuosprendį didelio atgarsio sulaukusioje „Jurbarko byloje“. Joje vietos politikų atžala, būdamas nepilnametis, buvo apkaltintas pasikėsinimu išžaginti nepilnametę, jos seksualiniu prievartavimu ir „nesunkiu sveikatos sutrikdymu“ (taip teismo ekspertai įvertino tai, ką patyrė paauglė, nors konstatavo: sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, patiriamas potrauminis stresas ir pan.). Teisme dabar jau aštuoniolikos sulaukęs jaunuolis apsipylė ašaromis ir buvo nuteistas trejiems metams ir keturiems mėnesiams nelaisvės, bausmės vykdymą atidedant … trejų metų terminui.
Jūsų dėmesiui siūlome vasario 20 d. Seime vykusios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Endriukaičio spaudos konferencijos „Niurnbergo nebuvo: Labas, mes čia!“ vaizdo įrašą. Konferencijoje, kurioje buvo aptartas teismų darbas ir įvertinti Lietuvos okupacijos, nusikalstamos KGB organizacijos ir okupacinių teisės normų legitimacijos požymiai jų verdiktuose, dalyvavo vienuolė Nijolė Sadūnaitė ir vyskupas Jonas Kauneckas.
Kaip sekasi Eligijui Masiuliui?
Nors jis kaltinamas sunkiais nusikaltimais: prekyba poveikiu, kyšininkavimu, neteisėtu praturtėjimu ir jam gresia 10 metų laisvės atėmimo bausmė, Vilniaus apygardos teismas jam panaikino visas kardomąsias priemones.
Trijų teisėjų kolegija Stanislovą Tomą išteisino pagal kaltinimą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo, tačiau pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Teismas nusprendė, kad ši atminimo lenta žymėjo Jono Noreikos-Generolo Vėtros darbo, o ne palaidojimo vietą, todėl ji nepagrįstai pripažinta viešosios pagarbos vieta (daugiau skaityti ČIA).
Supažindiname su šiandien išplatintu Vytauto ir Laimutės Kedžių viešu kreipimusi į prezidentą Gitaną Nausėdą. Laiške, be kita ko, prašoma garantuoti N. Venckienei jos konstitucinę teisę į bešališką ir teisingą teismą ir apsaugoti jos gyvybę.
Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA.
Dar negaliu sau atsakyti į klausimą, kodėl vadinamojoje „organizuotos“ Garliavos grupės byloje atsirado buvusio Lietuvos Respublikos Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėja Raminta Baltuškienė. Neradau atsakymo ir perskaičiusi liūdnai garsėjantį 120 lapų Šiaulių Apygardos teismo nuosprendį. Kam kilo mintis šitame farse murkdyti Lietuvai nusipelniusią, dorą moterį?
Pirmąją dalį skaitykite ČIA.
Aš, Jūs, Garliavos mergaitės gynėjai, jos prigimtinė šeima, įvykių stebėtojai bei teroro prieš Kedžius ir Venskus liudininkai, kablelį, jei būtų jų sprendžiamoji galia, rašytų po „nuteisti negalima“, nes tiesiog nėra už ką. Šiaulių Apygardos teismo teisėjai, prokurorai, keli kaltinimo liudytojai, sisteminė žiniasklaida nusprendė priešingai.
Trečiadienį BNS, remdamasis Vilniaus apygardos teismo atstove Lina Nemeikaite, pranešė: teismas sprendimą dėl kaunietės įvaikinimo šeimai iš Naujosios Zelandijos priėmė, bet jo neskelbs. Girdi, „taip nuspręsta siekiant užtikrinti nepilnametės teises, priimtas sprendimas paskelbtas uždarame teismo posėdyje, jo rezoliucinė dalis nebuvo skelbiama ir komentuojama viešai. Pasak teismo, įstatymų leidėjas nėra suteikęs teisės teismui atskleisti neviešus duomenis visuomenės susidomėjimo sulaukusiose bylose“.
