Istorija

„XXI amžius“

[strong]Ar Jūs, būdamas mokinys ir turbūt žinodamas apie Molotovo-Ribentropo paktą bei tai, kas iš tiesų įvyko 1940-ųjų birželio 15-ąją, ištverdavote tą melą, kad Lietuva tapo „tarp lygių lygi ir laisva“ ir mokykloje neiškrėsdavote kokio nors akibrokšto?[/strong]

Senelio brolis Juozas Urbšys, norėdamas apsaugoti mus, jauniausias Urbšių giminės atžalas, vengdavo su mumis kalbėti ta tema. Gal manė, kad tai gali mums pakenkti. Tačiau kai jau buvau vidurinės mokyklos paskutinėje klasėje, apie tuos įvykius mes kalbėdavome. Tas tiesos žinojimas, be abejo, sukurdavo tam tikrą dviprasmybę. Laimė, kad turėjau protingą ir gerą istorijos mokytoją. Žinoma, viešai per pamokas apie tuos dalykus nekalbėjome, bet privačiuose pokalbiuose su mokytoju tomis temomis buvo diskutuojama.

Jūratė Mičiulienė | „Lietuvos žinios“

Į redakciją kreipėsi garbaus amžiaus alytiškis Vaidas Vailionis, norėdamas sužinoti apie pokariu miške žuvusį savo krikšto tėvą, tėvo brolį partizaną Boleslovą Vailionį. „Iki šiol nežinau, nei kur jis palaidotas, nei kaip žuvo“, – sakė V. Vailionis, kuris vaikystėje matydavo į jų namus užsukančius partizanus.

Siūlome prisiminti fotografo Pauliaus Lileikio užfiksuotas iškilmingos 1990-ųjų metų Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo procesijos Vilniaus gatvėmis akimirkas.

Į pirmąją jau Nepriklausomoje Lietuvoje iškilmingą procesiją su Švč. Sakramentu stojo vyskupas tremtinys Julijonas Steponavičius, disidentai ir politiniai kaliniai, Lietuvos Helsinkio grupės narys Viktoras Petkus ir Lietuvos Laisvės Lygos vadovas Antanas Terleckas.

„Naujasis Židinys-Aidai“ | 2015 (3)

Tautos ir jos kultūros santykis yra intymus, bet kartais ir prieštaringas. Kultūra plačiąja prasme apima svarbiausias objektyvias tautos ypatybes – kalbą, tradicijas, papročius ir kita, padarančias tautą tuo, kas ji yra, tad iš dalies lemia vadinamąją tautinę individualybę, būtent tai, kas vienas tautas skiria nuo kitų. Įprasta kalbėti apie kultūros svarbą, poreikį ją puoselėti, vertinti ir perduoti ateinančioms kartoms, nes ji įkūnija ir išsaugo iš tėvų bei protėvių paveldėtas vertybes, kurios įprasmina gyvenimą, suteikia gaires asmens veiksmams. Bet šis gana idiliškas žvilgsnis į tautos kultūrą ne visada galioja. Kai kultūra keičiasi itin sparčiai bei radikaliai ir faktiškai atsiribojama nuo jos, tai paprastai ženklas, kad užuot didžiavusis ja, jos gėdijamasi.

1925 m. kovo 22 d. –2015 m. birželio 3 d.

Šiandien, birželio 3-iąją, Vilniuje mirė Dalia Sruogaitė (1925–2015) – lietuvių išeivijos kultūrinio gyvenimo organizatorė, režisierė.

Birutė Vyšniauskaitė | LRT.lt

„Lietuvos mokslų akademijos siūlymai dėl šalies strateginio tikslo suformulavimo“. „Lietuva – liberalizmo ir rusofobijos gniaužtuose“. „Lietuvos Respublika: ar egzistuoja piliečių valstybės atgimimo galimybė“. Apie šias problemas bus diskutuojama trečiadienį vyksiančiame forume „Mūsų valstybės tikslas“ istorinėje Mokslų akademijos (MA) salėje, kur rinksis Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, Kovo 11-osios Akto signatarai, žinomi visuomenės veikėjai ir politikai.

Bernardinai.lt

[em]Parašyk, kas šiandien yra Sąjūdis,[/em] – provokuojančiai šypsosi redaktorius Andrius Navickas.

Sąjūdis po 27-erių? Tėvų kartai – kasmet vis didesnis stebuklas, kurį troško išvysti dar jų tėvai. Mano kartai – nutolę romantiški prisiminimai. Kai žiūri į jaunystės nuotraukas ir abejoji: negi tikrai taip buvo?

[em]Šiandien Lietuvos Sąjūdžiui – 27-eri. [/em]

[em]Kad prisimintume, kokie tuomet buvo dideli, kai joks tikslas neatrodė per drąsus, o kliūtys – neįveikiamos, siūlome prisiminti Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime pasakytą lietuvių literatūros ir kultūros istorikės, švietėjos dr. Meilės Lukšienės kalbą.[/em]