Jono Šapalo – kalinio sugebėjusio pabėgti iš Rainių žudynių vietos – liudijimas
Ištrauka iš liudytojo tardymo protokolo 1988 m. gruodžio 23 d.
Ištrauka iš liudytojo tardymo protokolo 1988 m. gruodžio 23 d.
Minėdami Lietuvos tremčių pradžios 80-tąsias metines primename ištrauką iš pasaulį sukrėtusios (ir … čia pat užverstos, tarsi būtų galima tai užmiršti) Dalios Grinkevičiūtės knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“.
Jei norite pamatyti būsimos Europos viziją, rekomenduoju pažiūrėti Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojos, atsakingos už vertybes ir skaidrumą, Veros Jourovos pasisakymą vakarinio LR Seimo posėdžio metu (ČIA; nuo -3:08:01). Labai informatyvus.
Dalijamės Jėzaus draugų pokalbiu „Šeimų maršo“ tema. Dalyvauja: pranciškonai br. Benediktas Jurčys, br. Paulius Vaineikis, br. Astijus Kungys, kunigai Algirdas Toliatas ir Simas Maksvytis.
Balandžio 2 d. iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinio direktoriaus pareigų atleistas Adas Jakubauskas surengė spaudos konferenciją.
Pro Patria
Rengiamo susidorojimo su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktoriumi prof. Adu Jakubausku aplinkybėmis pats mėginimas atleisti LGGRTC vadovą yra istorinis ir geopolitinis su 1990 m. kovo 11-osios Aktu nesusitaikiusių ir trokštančių atsirevanšuoti Sąjūdžio „nacionalistams“ užsienio ir vidaus jėgų ėjimas, kurį šachmatų terminais galima vertinti tik kaip šachą Lietuvos valstybei.
Dalijamės Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos laišku TS-LKD skyrių pirmininkams dėl balandžio 1-ąją Seime numatyto balsavimo pritarti ar atmesti Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupės, vadovaujamos R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, siūlymą atleisti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gen. direktorių prof. dr. Adą Jakubauską iš užimamų pareigų.
Dalijamės „Nacionalinio susivienijimo“ kreipimusi, raginančiu apginti LGGRTC nuo priešiškų Lietuvai jėgų puolimo ir sustabdyti jų vykdomą politinį susidorojimą su jo vadovu.
2010 m. birželio 18 d.
Vietoj įvado
Esame Europos Sąjungos šalis. Kaune, Karininkų ramovėje, kabo paveikslas „Lucko suvažiavimas“. Tada, 1429 m., į mažą LDK miestelį suvažiavo 12 000 svečių – Europos didžiūnų su palydomis. Šiuolaikiniais terminais tariant, įvyko tuometinės Europos Sąjungos viršūnių samitas plėtros klausimu.
Lietuva, LDK priimta į Europą – Vytautui prižadėta karališkoji karūna. Tačiau istorija Lietuvai buvo negailestinga – Vytautas nukrito nuo žirgo, Lietuva liko be karūnos, o Lietuvos Vytis – be raitelio. Prasidėjo ilgus amžius trukęs kliūčių ir nesėkmių ruožas, kurį pavyko įveikti tik XX amžiuje, o galutinai sugrįžti į Europos tautų šeimą – tik XXI a., įstojant į ES ir NATO.
Tačiau likimas vėl, atrodo, yra pasiryžęs pastatyti Lietuvą prieš naujus išbandymus, meta mums naujus iššūkius, nė kiek ne mažiau grėsmingus, o klastingesnius tai jau tikrai.
Visi dar gerai prisimename sunkią ir ilgą naujai atkurtos Lietuvos kelionę į išsvajotą ES pilį, viltis, susietas su šia svajone – ne tik geriau gyventi materialiai, bet, kas daug svarbiau, išsiveržti iš azijinės barbarijos į kultūringąją Kastaliją, ant krikščioniškų pagrindų statytą civilizaciją. Nors ir buvome girdėję apie „Vakarų krašto saulėlydį“, tačiau, kad untergangas joje bus taip toli pažengęs nemanė turbūt net didžiausi eurofobai… Pilis pasirodė esanti apnikta viruso.
2010-06-22 | Vilnius
Vietoj įvado
Esame Europos Sąjungos šalis. Kaune, Karininkų ramovėje, kabo paveikslas „Lucko suvažiavimas“. Tada, 1429 m., į mažą LDK miestelį suvažiavo 12 000 svečių – Europos didžiūnų su palydomis. Šiuolaikiniais terminais tariant, įvyko tuometinės Europos Sąjungos viršūnių samitas plėtros klausimu.