Šiandien šaukiama neilinė LR Seimo sesija. Jos tikslas – priimti įstatymų pakeitimus, reikalingus ekstremaliajai situacijai, susidariusiai dėl nelegalių migrantų antplūdžio, spręsti.
laikmetis.lt
Lietuvos valdžios aktyviai propaguojama visuotinės vakcinacijos idėja galutinai padalino mūsų visuomenę. Didžiulė įtampa tvyro šeimose, giminėse, bendruomenėse, darbovietėse. Visur, kur paliečiamas skiepijimosi klausimas, išsyk kyla susipriešinimas ir nesutarimai. Juos dar labiau kursto vyriausybės planuojamos drakoniškos priemonės, turinčios paskatinti šalies gyventojus rinktis vakcinaciją.
Aidanas Praleika | Alfa.lt
„Tai nėra nuomonių klausimas. Su tuo galėtume lengvai apsikęsti ir susitarti tarpusavyje. Skaldymą inicijuoja viena pusė, o jos žodis yra ne nuomonė, o įstatymas. Jei kažkas tik mano, kad man arba jums negalima eiti į parduotuvę – nieko tokio. Tačiau, jei kažkas priima tokį įstatymą, atsiduriame ant pilietinio karo ribos. Tikiuosi, kad toks karas ir įvyks, nes galbūt tik jis ir gali mus išgelbėti. Arba pasitvirtins blogiausi nuogąstavimai ir dalis piliečių taps nebepiliečiais,“ – sako dr. Nida Vasiliauskaitė.
Pirmadienį teikiamas Vyriausybės nutarimas dėl Darbo kodekso ir Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įgalina kariuomenę, ekstremaliosios padėties pretekstu, neribotai: daryti kratas; „pašalinti kliūtis“ (pvz., „ne vietoje“ atsistojusius piliečius), kurios trukdo vykdyti „būtinas užduotis“; nusavinti nuosavybę; sulaikyti ir naudoti fizinę jėgą prieš „kitų (kokių? gali apimti nors ir kaukės nenešiojimą) reikalavimų nevykdančius“ gyventojus.
Dabar taip. Rugpjūčio 10-oji bus lemtinga mūsų valstybės, mūsų viešų ir mūsų privačių gyvenimų diena – ne mažiau lemtinga nei Sausio 13-oji. Ne mažiau, o daugiau, nes ant kortos – ne tik valstybė ir ne tik suverenitetas.
Esame teisinė valstybė ir turime tokia išlikti, gerbti kiekvieno asmens apsisprendimą, užtikrinti visos visuomenės interesus, nepažeidžiant individo teisių, kartu skatinti pažangą. Turime įtikinti, ypač rizikos grupėse esančius asmenis skiepytis nuo Covid-19, nes skiepo nauda tose grupėse akivaizdžiai persveria rizikas. Tačiau negali būti sukurta sistema, kuri sudarytų prievartines sąlygas skiepytis visiems, panaikintų vaistinių preparatų vartojimui įprastą naudos ir rizikos vertinimą, žemintų ir diskriminuotų asmenį dėl to, kad pastarasis nerimauja dėl vakcinos galimo itin reto pašalinio poveikio jo sveikatai.
Jūsų dėmesiui siūlome dr. Andriaus Švarplio komentarą apie premjerės Ingridos Šimonytės atsakinėjimą į klausimus apie neteisėtų migrantų krizę per neeilinę Seimo sesiją.
Šiandien Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda per metinę spaudos konferenciją patvirtino, kad būtų nepasirašęs lyčiai neutralios partnerystės įstatymo, dėl kurio pavasarį balsavo Seimas.
Didžiojo šeimų gynimo maršo reikalavimai sisteminėje melasklaidoje, nors ir sukandus dantis, buvo paskelbti, išsityčioti ir užmiršti. Bet ne visi – apie Konstitucijos pataisas pabijota net žodeliu užsiminti, tarsi jų iš viso nebuvo siūlyta. Kodėl?
TeisePro
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje teko girdėti įvairių nuomonių dėl partnerytės instituto santykio su konstitucine šeimos samprata – tai ir įkvėpė mane parašyti šį trumpą komentarą. Aišku, pirmiausia reikia pasakyti, kad svarstydami bet kokio įstatymo konstitucingumo klausimą, paprastai turime laikytis galiojančių įstatymų konstitucingumo prezumpcijos, todėl šiame komentare išdėstytos abejonės nepretenduoja į kokią nors kategorišką nuomonę, tačiau tikiuosi, jog jos paskatins tolesnę teisinę diskusiją šiuo klausimu teisininkų bendruomenėje bei platesnėje visuomenėje.
Visų pirma, reikia pasakyti, kad nuorodų į partnerytės institutą galima rasti 2000 m. Civiliniame Kodekse. Tiesa, Civilinis Kodeksas partnerystės sąvokai suteikia dvejopą reikšmę, t.y., be vyro ir moters bendro gyvenimo, turint tikslą sukurti šeimos santykius (CK 3.229 str.), kuris kartais vadinamas „registruota partneryste“, čia kalbama ir apie partnerystę, kaip rašytinę sutartį dėl tam tikros jungtinės veiklos komercinių santykių įteisinimo (6.969 str.), kas, beje, ir galėtų būti termino „partneris“ pirminė reikšmė (angl. partner iš lot. pars – dalis, partiarius – dalininkas). Taigi, jau pats Civilinis Kodeksas partnerystės sąvoką supranta tiek „Šeimos teisės“, tiek ir „Prievolių teisės“ prasme.
