Bernardinai.lt
[em]X pasisako už abortų draudimą bei progresinių mokesčių įvedimą, o Y ilgisi sovietmečio bei mano, kad prezidento galios galėtų būti ir didesnės. Ar jų politinės nuostatos autentiškos, o gal mes žvelgiame į sudėtingą politinę realybę vadovaudamiesi tam tikromis ją supaprastinančiomis schemomis? Gegužės pradžioje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) buvo apginta disertacija „Nuostatų politiniais klausimais formavimasis pokomunistinėje valstybėje: Lietuvos atvejo studija“[/em].
[em]„Esu laiminga, nes tai buvo darbas, kurį buvo įdomu dirbti. Rašiau jį ne dėl to, kad labai norėjau tiesiog pabaigti doktorantūros studijas, bet iš tikrųjų mėgavausi pačiu tyrimu ir manau, jog jis yra prasmingas“, – sakė dr. Ieva Petronytė, VU TSPMI dėstytoja bei Pilietinės visuomenės instituto direktorė. Politologai neretai komentuoja visuomenės politines nuostatas, svarsto, nuo kokių sociodemografinių charakteristikų jos priklauso: pavyzdžiui, manoma, jog aukštąjį išsilavinimą įgijęs didmiesčio gyventojas galvos vienaip, o viešajame sektoriuje dirbantis mažo miestelio gyventojas – kitaip. Tačiau mokslininkei pasidarė įdomu, kaip žmonės tas nuostatas susiformuoja, kodėl jie galvoja būtent taip, o ne priešingai. Tam I. Petronytei prireikė pasitelkti ne tik politologines, bet ir psichologines teorijas bei metodus.[/em]