Aktualu

Vidmantas Valiušaitis. Jei Kazys Škirpa bus paaukotas „vardan ramybės“, jis nebus paskutinis

Komentarų: 32 / Autorius /

Ką gi, vakar įvyko vadinamoji diskusija Rotušėje dėl pulkininko Kazio Škirpos gatvės likimo.

Žinoma, geriau, kai žmonės kalbasi negu nesikalba. Juolab kalbasi mandagiai, vieni kitų neužgauliodami ir nežemindami. Tai šita prasme tą pasikeitimą nuomonėmis galima vertinti pozityviai. Tačiau problemos išlieka ir jos daug gilesnės, negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Esminis klausimas yra teisingumo. Ar teisinga istorinę asmenybę, šalies nepriklausomybei ir laisvei neabejotinai daug nusipelniusį žmogų, apkaltintą ne jo padarytais nusikaltimais, tam tikra dalimi ir apmeluotą, kurio vadinamoji „kaltė“ niekaip niekada nebuvo įrodyta, net nebandant gilintis į istorines to laikmečio peripetijas, iš anksto pasmerkti, nukabinti gatvės lentelę, pažeminti ir pakasti istorinėje užmarštyje?

Irena Vasinauskaitė. Politiniai padžiazavimai, arba Kaip sustabdyti dėsnio „iš savų per savus saviems“ veikimą?

Komentarų: 10 / Autorius /

„Mūsų Raseiniams“ redaktorės skiltis

Beveik prieš dvidešimt metų, kai dar naiviai tikėjau, jog politikoje gali būti padorumo, solidarumo, ištikimybės bei principų, vienas Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Akto signataras nuleido mane ant žemės. Jis didaktiniu visažinio tonu ištarė: Irena, politikoje draugų nėra. Negriauk savo karjeros.

Nepaklausiau. Palaikiau vienos partinės chuntos terorizuojamą politiką ir pasirašiau sau nuosprendį, tolimesniame mano gyvenime lėmusį pralaimėjimus ne tik savivaldos ar Seimo rinkimuose.

Paklausite, ar gailiuosi. Nė trupučio. Šita sena istorija man nuolat primena, kad bet kokiose – ir politinėse – situacijose labai svarbu išlikti sąžiningu žmogumi. Pirmiausia – SAU. Be to, ši patirtis primena, kad neturiu teisės smerkti kitaip besielgiančių, kol nežinau, kokios aplinkybės juos privertė pakelti ranką UŽ ar PRIEŠ ką nors.

Dalius Stancikas. Mano namai – mano tvirtovė

Komentarų: 54 / Autorius /

Žurnalas „Miškai“

Kai branduolinio karo tarp Rusijos ir Amerikos bijantys lietuviai po D. Trumpo pergalės išsigandę klausia: „O kas bus dabar?“, atsakau: „Džiaukitės – dabar sumažės įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono, nebebus pasaulinio karo.“

Tačiau jų akyse matau tik pasipiktinimą – tikras patriotas būtinai privalo tikėtis karo arba mažų mažiausiai naujos Lietuvos okupacijos – kaipgi kitaip? (Įdomu tai, kad dėl okupacijos ir pasaulinio karo ne mažiau baiminasi ir rusai: kaip gūdžiais sovietiniais laikais jie masiškai apmokomi „civilinės gynybos“ NATO užpuolimo atveju.)

Kai stiprėjančia Rusijos galybe įtikėjusiems lietuviams aiškini, kad priešingai – iš savo įtakos paleidęs Ukrainą Kremlius kaip tik nusilpo, išsigąsdinusiems tautiečiams atrodai kaip išdavikas ar nevisprotis: tik agentas arba kvailys gali nematyti, kad rusai stiprėja ne dienomis, o valandomis! Kai priduri, kad dabartinė Rusijos finansinė krizė yra panaši į tą, po kurios žlugo sovietų imperija, gauni argumentą iš kito šono: „Tai tą ir sakau – silpstantis lokys ir yra pavojingiausias!“

Dar kartą apie Lietuvos žiniasklaidą: kada LRT taps nebe „vienos politinės „komandos“ ruporu“, bet visuomeniniu transliuotoju? (papildyta)

Komentarų: 54 / Autorius /

Kaip ir buvo galima tikėtis, pirmosiomis šios savaitės dienomis žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė darbą pradėjusi naujoji dauguma ir jos sprendimai.

Pirmadienį jiems pagrindinį dėmesį skyrė ir LRT televizijos laidos „Dėmesio centre“ laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis, į studiją pokalbio pasikvietęs politikos apžvalgininką Rimvydą Valatką, „Lietuvos ryto“ apžvalgininką Vytautą Bruverį ir 15min.lt apžvalgininką Paulių Gritėną (žr. ČIA), antradienį tokio dėmesio sulaukė ir pagrindinis pirmadienio laidos apkalbų herojus – naujasis Seimo pirmininkas, Stulginskio universiteto profesorius Viktoras Pranckietis (žr. ČIA).

Pokalbiai vyko taip „profesionaliai“, kad socialiniuose tinkluose ir vėl kilo diskusija tema, kurią Tiesos.lt puslapiuose esame jau ne kartą aptarę: kokią žalą Lietuvos politiniam gyvenimui daro toks net neslepiamas LRT šališkumas ir kaip užtikrinti, kad „visuomeniniu transliuotoju“ besivadinančios televizijos laidose būtų atspindimi įvairūs požiūriai.

Andrius Švarplys. Politologija kaip neoliberalistinio elitizmo paradigmos dalis

Komentarų: 14 / Autorius /

Jūsų dėmesiui siūlome sociologo dr. Andriaus Švarplio veidaknygėje paskelbtą komentarą apie viešojoje erdvėje dominuojančių visuomenės mokslų atstovų objektyvumą ir profesionalumą.

Nors ir nenoriu tapti etatiniu Mažvydo Jastramskio kritiku :), vis dėlto turiu atkreipti dėmesį ir į dar vieną jo straipsnį „Trumpas, „Brexit“ ir valstiečiai: kas toliau?“.

Kokia šio straipsnio žinia? Elektoratas yra visiškai pilka masė, nepastovi, nežinanti ko nori, visuomenė neturi jokių artikuliuotų interesų, jos nevienija joks aiškus motyvas ir jokie poreikiai; šitos masės, kurią iš tikro sunku pavadinti elektoratu, chaotišką valią dar apvaldo institucinė rinkimų sistema; dabar ji atsitiktinai suveikė Trumpo ir LVŽS naudai, o Brexitą britų politinis elitas pralaimėjo tiesiog neatsakingai atidavęs „monetą“ masėms; referendumai yra pražūtingi, nes taip atveriamas kelias masių iracionalumui, žaidžiama su valstybės politine raida…

Ar toks vaizdinys jums nieko neprimena? Tai yra jau daug kartų girdėtas neoliberalistinio elito požiūris. Jį galėtume išversti ir į tiesmukiškesnę kalbą, būdingą didžiajai daliai lietuvių politologų ir apskritai akademinės bendruomenės mąstymui: vienoje pusėje yra budulių masės, o kitoj – juos mobilizuojantys politikai, tokie kaip D.Trumpas, N.Farage‘as ar M.Le Penn (ir R.Karbauskis); yra populistai ir yra rimtoji politika; deja, budulių dauguma nusveria racionaliai balsuojančią mažumą. Dabar laimi „trumpai“ (arba „valstiečiai“ Lietuvoje).

Taip autorius savo pamatinėmis prielaidomis atkartoja neoliberalistinį vaizdinį.

Vidmantas Valiušaitis. Sovietų Sąjungos neliko, bet liko jos ištobulinti poveikio visuomenėms metodai

Komentarų: 28 / Autorius /

Šiųmetė Amerikos prezidento rinkimų kampanija buvo išskirtinė. Ne vien dėl to, kad vienas iš kandidatų savo charakterio, pavadinkim, „šakotumu“ nepaliaujamai traukė Amerikos ir pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Ji buvo išskirtinė dar ir tuo, kad padidintas dėmesys Rusijai buvo kaip niekad svarbi rinkimų kampanijos dalis.

Anksčiau to nebūdavo. Arba bent jau ne tuo laipsniu. Kai kurie stebėtojai tvirtina, kad Rusija tiesiogiai kišosi į Amerikos prezidento rinkimų kampanijos eigą, gal net organizavo didžiulę kibernetinę ataką. Ir jos vaidmuo prezidentinėje kampanijoje buvo kur kas didesnis, nei manytum spręsdamas iš Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino apsikeitimo komplimentais.

Iš redakcijos pašto. Juozapas kviečia į diskusiją

Komentarų: 62 / Autorius /

Na, štai – rinkimų alasas nutilo. Laimėtojai lipdo krašto valdymo koaliciją, dalinasi postus ir portfelius. Tuo tarpu piliečiai spirga – nekantrauja tų žadėtų ilgai lauktųjų permainų. Pažadų iš politikų girdėjom daug. Ko jie verti, kiek pamatuoti ir ar atneš tokias permainas, kokių kraštui ir piliečiams tikrai reikia?

Vidmantas Valiušaitis. „Valstiečiai“: tie patys ar kiti?

Komentarų: 16 / Autorius /

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) šiandien yra žiniasklaidos dėmesio centre.

Susidomėjimas suprantamas. Ne vien todėl, kad jie – rinkimų laimėtojai. Ne mažiau svarbi priežastis yra ta, kad daugelis nežino, kas jie yra iš tiesų – atsitiktinių žmonių susirinkimas, laimingai pataikęs „ant politinės bangos“, ar į Lietuvos politinę areną sugrįžusi rimta politinė jėga, turinti istoriją ir laiko patikrintus vertybinius orientyrus?

Tai netruks paaiškėti. LVŽS, pradedančios politinę veiklą jau valstybės mastu, palyginimas su tarpukariu veikusios Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos raiškos aspektais ir jos vadovų politiniais siekiais, gali būti pravartus lengviau suprasti, kuria linkme judės šiandieniniai „valstiečiai“.

Verta kai ką prisiminti.

Vytautas Rubavičius. Konservatoriai pradeda ir… pralaimi?

Komentarų: 26 / Autorius /

Po pirmojo turo partijų ateitis daugeliui atrodė jau aiški: konservatoriai su liberalais gauna daugumą, tad jie ir formuoja vyriausybę, o žalieji valstiečiai imami koalicijon mažojo brolio teisėmis. Todėl konservatorių lyderis ir jo nekantriausi rėmėjai jau galėjo švęsti skambų sugrįžimą valdžion, kurį laimina pati Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Liberalams toje koalicijoje turėjo atitekti nemaža valdžios pyrago dalis jau vien dėl to, kad be jų konservatoriai negalėtų imtis didžiojo brolio vaidmens. Žaliesiems valstiečiams net su geriausiais prognostiniais rezultatais – na, apie 40 mandatų, – tektų imti tai, kas duodama. Tad beliko sulaukti antrojo rinkimų turo pabaigos, o per tą laukimo laiką įsigyventi į naujus pagrindinius valdžios vyrų vaidmenis. Tačiau rinkimų rezultatai ne tik sumaišė visas kortas, bet paprasčiausiai šokiravo. Labiausiai – konservatorius. Rinkėjai pasirodė esą sukaupę didžiulę neapykantą vadinamosioms sisteminėms partijoms – neįtikėtinai drausmingai sudalyvavo antrame rinkimų ture ir nubalsavo prieš konservatorių ir socialdemokratų kandidatus.

Ko tikėtis iš naujojo Seimo?

Komentarų: 69 / Autorius /

Tautos atstovybė per šiuos Seimo rinkimus atsinaujino itin ryškiai – daugiau kaip pusė naujojo parlamento narių netrukus pradės savo pirmąją kadenciją – net 83 iš 141.

Kaip jau skelbėme, naujajame parlamente daugumą turės 56 mandatus laimėjusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), per pirmąjį turą nedidele persvara aplenkę „valstiečius“, liko antri – Seime jiems atstovaus 31 atstovas. Socialdemokratų partija, kadenciją bebaigiančiame Seime turėjusi daugiausiai vietų – net 40 narių, po šių rinkimų turės tik 17 mandatų. Korupcijos skandalų supurtytas Liberalų sąjūdis laimėjo dviem madatais daugiau nei prieš tai – net 14 mandatų. Po aštuonis mandatus teko Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai bei partijai „Tvarka ir teisingumas“, tačiau pastarosios partijos frakcija, tikėtina, bus didesnė – prie jos prisijungs dar vienas „tvarkietis“, į Seimą kandidatavęs kaip save išsikėlęs kandidatas. Po vieną vietą parlamente turės Lietuvos centro partija, Lietuvos žaliųjų sąjunga ir politinė partija „Lietuvos sąrašas“. Taip pat Seime dirbs ir keli save išsikėlę politikai.

Visas išrinktų Seimo nariais sąrašas (2016–2020 metų kadencija) yra ČIA.

Kviečiame savo skaitytojus pasvarstyti, kokių darbų, Jūsų manymu, pirmiausia turėtų imtis naujasis Seimas ir Vyriausybė? Kokių kliūčių, išbandymų ar net vilkduobių naujoji valdžia gali tikėti net per pirmąjį šimtadienį? Kaip jiems galėtų pagelbėti aktyvūs piliečiai, visuomeninės organizacijos, piliečių judėjimai?

Scroll to Top